Moksleiviui priteistas neturtinės žalos atlyginimas iš uostamiesčio mokyklos

Ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu priteisti solidariai iš atsakovo (kitos mokyklos moksleivio) ir uostamiesčio mokyklos 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimą subsidiariai iš nepilnamečio atsakovo tėvų; ieškovo motina prašė priteisti 1000 Eur turtinės žalos, patirtos dėl išlaidų advokato pagalbai ikiteisminio tyrimo metu, atlyginimą iš atsakovo (moksleivio) bei jo tėvų. Ieškovas nurodė, kad atsakovas neteisėtai sužinojo jo prisijungimo prie elektroninio pašto ir elektroninio dienyno duomenis ir išsiuntė dvi necenzūrines žinutes: vieną mokyklos, kurioje ieškovas mokosi, sveikatos priežiūros specialistei, po savaitės – visiems mokyklos mokytojams ir klasės draugams.

Žinučių turinys buvo ne tik necenzūrinis, bet ir jame sunkiu nusikaltimu buvo apkaltintas ieškovo tėvas. Dėl tokių veiksmų ieškovas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią sveikatos pablogėjimu, stipriais emociniais išgyvenimais, turėjusiais įtakos jo psichologinei būsenai.

Klaipėdos apylinkės teismas sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš žinutes išsiuntusio moksleivio 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir ieškovo motinai 1000 Eur turtinės žalos atlyginimą, o jei atsakovas neturėtų uždarbio ar pajamų, nurodytos sumos subsidiariai priteistos iš atsakovo tėvų.

Pirmosios instancijos teismas nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo ieškovui iš mokyklos, nes konstatavo, kad neįrodyti mokyklos neteisėti veiksmai.

Apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus, pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisė ieškovui didesnes neturtinės žalos atlyginimo sumas iš abiejų atsakovų – kito moksleivio bei mokyklos.

Apygardos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios žinutės turinys yra apie ieškovo tėvo veiksmus, kurie susiję su nusikalstama veika, seksualiniu smurtu prieš nepilnametį sūnų, o antrąja žinute buvo paskleista necenzūruota seksualinio pobūdžio informacija apie paties ieškovo veiksmus. Ši informacija paskleista tarp to paties amžiaus asmenų – ieškovo bendraklasių.

Teismo nutartyje pažymėta, kad „tokiame amžiuje vaikai itin jautriai reaguoja į neigiamus išgyvenimus/įvykius, taigi akivaizdu, kad tokio pobūdžio ir turinio apie juos paskleista melaginga informacija gali turėti reikšmės paauglių elgesiui, emocinei būsenai ir sveikatos problemoms“.

Neteisėti nepilnamečio atsakovo veiksmai buvo tęstinio pobūdžio, apgalvoti, atlikta daug tyčinių veiksmų, siekiant pažeminti ieškovą, kiekvienas iš šių veiksmų laikytinas pavojinga veika pagal baudžiamąjį įstatymą ir visi jie ikiteisminio tyrimo metu pripažinti nusikalstamomis veiklomis. Atsakovas ne tik pažeidė ieškovo teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, bet ir ieškovo vardu paskleidė apie ieškovą ir jo tėvą tikrovės neatitinkančius, žeminančius jo garbę ir orumą duomenis, tėvui priskirdamas nusikaltimu pripažįstamą veiką, dėl to 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas nekompensuoja patirtų neigiamų išgyvenimų.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino atsakovės mokyklos civilinės atsakomybės. Bylą išnagrinėjusi teisėjų kolegija pažymėjo, kad švietimo įstaigose draudžiama bet kokia smurto forma, apie smurto atvejį švietimo įstaigos vadovas privalo pranešti nustatytiems asmenims ir institucijoms, numatyta švietimo įstaigos vadovo pareiga imtis priemonių, kad tiek smurtą patyrę, tiek smurtaujantys mokiniai kartu su juos lydinčiais tėvais (globėjais, rūpintojais), mokytojai, kiti švietimo įstaigos darbuotojai laiku ir neatlygintinai gautų psichologinę pagalbą.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad mokykla tam tikrų veiksmų – ieškovo paskyros blokavimas, kreipimasis į policiją – ėmėsi tik po ieškovo motinos pakartotinio kreipimosi, o ne iš karto po pirmosios žinutės.

Mokykla po pirmosios žinutės apie smurtą nedelsdama nepranešė nei mokinio tėvams, nei atsakingoms institucijoms. Mokyklos vadovybė ne tik nesuteikė mokiniui ir jo tėvams reikiamos psichologinės pagalbos, bet netgi priešingai, toliau neteisėtai neveikė, mokytojų neinformavo apie incidentą, neaptarė pedagogų veiksmų grįžus mokiniui po incidento į mokyklą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, jeigu mokykla po pirmosios žinutės išsiuntimo būtų dėjusi pastangas nustatyti jas rašiusį asmenį, antrosios žinutės galėjo ir nebūti.

Apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos, tačiau per 3 mėnesius gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.