Mirtinas išpuolis: "bambaliniai" įbaugino žmones

Kaimo žmonėms neduoda ramybės tai, kad vienas iš trijų su tragedija siejamų vaikinų yra laisvėje. „Kodėl tokia neteisybė?..“ – apie tragediją kaimas pasakoja pašnibždomis.

Įtariamieji žiauriai nuskriaudė ir savo motinas. Vieną jų kaimas atstūmė – su ja nebendrauja nė vienas kaimynas. Moteris per kelias savaites pražilo. Kita motina glosto sūnaus laiškus iš Tardymo izoliatoriaus ir pro ašaras klausia: „Kodėl?“

Kur šios tragedijos priežastys? Kur yra nužmogėjimo ir žiaurumo šaknys?

Tikrino, ar užmušamas

Kaimą sukrėtusi tragedija įvyko prieš porą mėnesių. Kaimo žmonės matė, kaip trys čia gimę ir užaugę dvidešimtmečiai blaškėsi po kaimą išgėrę, kaip pirko pakuotėmis „bambalius“, kaip užkabinėjo žmones.

Žmonės neįtarė, kad išgėrimas, kuris buvo tapęs kone kasdiene jaunuolių pramoga, tądien virs tragedija.

Išgėręs savo namuose gulėjo penkiasdešimtmetį perkopęs vyras. Jis taip gėrė, kad kaimas jį vadino tiesiog neužmušamu.

Žmonės pasakoja, kad įgėrusiems jaunuoliams kilo mintis patikrinti, ar tikrai tas amžinai girtas kaimo varguolis – neužmušamas?

Bėdžiaus butas – antrame keturbučio namo aukšte.

NAMAI: Šiame antrojo aukšto bute, kurio langai baigia iškristi, buvo tikrinama, ar žmogus tikrai „neužmušamas“.

Pirmojo aukšto kaimynai girdėjo garsus – lyg malkas skaldytų. Nors vyras malkų niekada neturėjo, bet ką gali žinoti...

Vėliau kažkas iš kaimo žmonių matė vieną jaunuolių plaunantis kruvinas rankas keturbučio kieme prie šulinio. Jaunuoliai, palikę žmogų mirti, nuėjo toliau „bambaliauti“.

Po kelių valandų atsitiktinai viena moteris, lyg įtarusi kažką negero, užėjo į bėdžiaus butą.

Kraujas, suknežinta galva, veidas ištinęs taip, kad neatpažino, kas toks.

Iškvietė greitąją pagalbą, policiją. Žmogus ligoninėje taip ir neatsigavo iš komos, po kurio laiko buvo perkeltas į slaugos namus, kur ir mirė.

Du – izoliatoriuje, trečias – laisvėje

Jau du mėnesius du įtariamieji sėdi Tardymo izoliatoriuje. O trečias, kurio buvimas laisvėje labiausiai ir neramina kaimo žmones, nes jie matė jį kartu lėbaujant su įtariamaisiais, paliktas laisvėje.

„Kodėl tokia neteisybė?... Vaikšto po kaimą laisvėje, erelis toliau sklaidosi“, – pusbalsiu skundėsi ramybės dėl baimės, kad vėl neatsitiktų panaši tragedija, nerandančios kaimo moterys.

Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rita Stundienė „Šiaulių kraštą“ informavo, kad balandžio 16 dieną buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį (dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo).

Įtarimai pareikšti dviem asmenims. Įtariamiesiems skirtos griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimas. Ar bus daugiau įtariamųjų, pasak R. Stundienės, – paaiškės tyrimo eigoje.

Tyrimą atlieka Šiaulių apskrities VPK pareigūnai, tyrimui vadovauja Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorai. Šiuo metu atliekami būtini procesiniai veiksmai.

Už smūgius atsilygindavo „bambaliais“

Kaimo žmonės pasakojo, kad tuo jaunuolių „žygdarbiai“ tądien kaime nesibaigė: buvo smarkiai sumuštas dar vienas kaimo laidokėlis.

Vienas jaunuolių daužęs jam galvą, o kad šis nesiskųstų – nupirkęs kelis „bambalius“ stipraus alaus.

Kelios dienos iki tragedijos buvo kliuvę dar vienam kaimo bėdžiui. Šis kraujus nusivalė ir gėrė toliau.

Kaimo žmonėms nurodžius pavardes bandome ieškoti daugiau sumuštų žmonių.

Iš už namo kampo mums paslapčia parodo prie parduotuvės sėdintį vyrą. Tikina – jis buvo ne kartą muštas.

Vyras rugiagėlių spalvos veidu, ištinusiomis lūpomis sėdi pasidėjęs prie to paties šulinio, kur buvo plautos kruvinos rankos, kelis litrus stipraus alaus.

Klausiame, ar jis tas žmogus.

„Aš“, – tikina vyras. Kai išgirsta klausimą, ar jį kada buvo sumušęs vienas įtariamųjų, o po to nupirko alaus, kad šis nesiskųstų, „rugiagėlė“ perverčia pabalusias akis: „Čia ne aš. Mano pavardė kitokia“.

Kaimo žmonės daug pasakojo apie trijulės žiaurumą, apie tai, kad įgėrę jie būdavo agresyvūs. O gerdavo labai dažnai.

„Alkoholis visiškai sumaišė jų dar nesubrendusius protus, juk jiems vos po dvidešimt“, – sakė kaimo žmonės.

Laiškai motinai

Vieno įtariamųjų mama atneša parodyti sūnaus laiškus iš izoliatoriaus. Juose rašoma, kad būtent trečiasis, kuris vaikšto laisvėje, ir yra kalčiausias, bet kaltę verčia ant jų.

Neteisina ir savęs: „Prisidirbau čia aš žiauriai“.

Motina rauda dėl to, kad „buvo trise“, o sėdi tik du.

„Jeigu visi, tai visi po lygiai tegul atsako, o dabar vienas erelis liko blaškytis po kaimą, o mano vaikas sėdi“, – darbo išsukinėtais pirštais ašaras nuo skruostų renka moteris.

Ir beveik kiekviename laiške sūnus motinos prašo atsiųsti į izoliatorių pinigų. Tikina – trūksta maisto. Todėl paprašo „įmesti“ bent 30 eurų, nes „čia ir numirti gali“.

„Tik tuos laiškus ir turiu iš savo vaiko. Daugiau nieko neliko. Sako, kad jam žada duoti 10 metų kalėjimo“, – verkia motina.

Per keliolika dienų pražilusi

Prie jaunuolio, kuris liko laisvėje, namų vartų laukiame ilgai. Prie vartų – lentelė „Atsargiai, piktas šuo“. Šunų net keli. Nesiliaujant lojimui pasitikti nedrąsiai ateina moteris.

„Nenoriu su niekuo kalbėti. Aš visų bijau. Kaimas mane atstūmė dėl mano vaiko. Aš neturiu nė vienos draugės, nė vienas kaimynas su manimi nesikalba, kiti dar pakursto, kad su manimi niekas iš kaimo žmonių neišdrįstų kalbėti“, – iš lėto renka žodžius moteris.

Ji tikina, kad labiausiai kaimą papiktino, jog būtent jos sūnus liko laisvėje.

„Pražilau per dvi savaites. Pati savęs veidrodyje neatpažįstu“, – dejavo apyjaunė moteris.

Prieš tai žurnalistams pavyko pasikalbėti su jaunuolio uošve.

Ji neteisino žento, pasakojo tas pačias istorijas, kaip ir kiti kaimo žmonės, kad jaunuoliai tikrinę, ar dabar jau miręs vyras, tikrai buvo neužmušamas.

Uošvė pasakojo, kad po to įvykio žentas užsikodavo nuo alkoholio, susirado darbą Šiauliuose.

„O kodėl jis nesuimtas, reikia klausti teisėsaugos. Žinau tik, kad jo pasas paimtas ir jis niekur negali išvykti“, – pasakojo moteris.

„Linksminosi užmušdami žmogų“

„Baisios alkoholio pasekmės“, – atsidūsta seniūnė.

Ji puikiai pažinojo ir nužudytą žmogų, ir visus tris jaunuolius. Visų jų gyvenimai pažymėti besaikio gėrimo.

„Jaunuoliai linksminosi užmušdami žmogų ir išėjo toliau pijokauti prie tvenkinio palikus žmogų mirčiai!...“ – svarstė seniūnė.

Seniūnė mato tragedijos pagrindus ir tų jaunuolių šeimose, vaikystėje. Ne visi augo pilnose šeimose, ne visais buvo rūpinamasi: „Augo, kaip berželis prie kelio... savaime... Kitas irgi nieko gero šeimoje nematė. Apie trečią žmonės kalba, kad mama nuo tėvo slėpdavo visus vaiko prasižengimus... Gal tai buvo meškos paslauga – slėpti vaiko nusižengimus?... Visi jie dvidešimtmečiai, atsikūrusios nepriklausomybės vaikai.“

Seniūnė teigė, kad kaimas labiausiai yra pasipiktinęs dėl to jaunuolio, kuris liko laisvėje: „Kaimo žmonės bandė kreiptis ir į Seimo narį Vitalijų Gailių, kodėl čia viskas užtušuota. Gal išaiškės tiesa, bet tas vaikinas vaikšto po kaimą ir giriasi, kad yra nepakaltinamas“.