Melagiai pranešėjai - kaip vėjas laukuose

Nuo sausio 1-osios už melagingus, Bendrojo pagalbos centro (BPC) pareigūnų darbą trikdančius ar juos įžeidžiančius skambučius galima bausti įspėjimu, 300-500 litų bauda, piktavaliai taip pat gali būti uždaryti į areštinę 15-30 parų.

Iki šiol atsakomybė buvo numatyta tik už tuos skambučius, po kurių tekdavo ant kojų sukelti specialiąsias tarnybas ar kildavo žmonių sumaištis.

Taigi, bausti dabar jau galima, tik ar bus ką - nustatyti įtariamuosius ne taip jau paprasta.

Nors daugumą skambučių "filtruoja" BPC darbuotojai, specialiosios tarnybos iki šiol taip pat sulaukia beprasmių pranešimų.

Deda viltis į policiją

Praėjusiais metais BPC visoje Lietuvoje sulaukė per 3,1 mln. skambučių, teigiama, kad dešimtadalis jų buvo nereikalingi. Pagalbos skambučius priimantys darbuotojai šiuo metu "sugeria" viską, ką anksčiau tekdavo išklausyti ugniagesiams, policininkams pareigūnams bei medikams - nevykusius juokus, įžeidimus, patyčias, išgalvotus įvykius bei kitas beprasmes ir keistas kalbas.

"Pataisų taikymas tik prasideda, kaip jos veiks - parodys ateitis. Jos yra naudingos todėl, kad anksčiau iš viso nebuvo galimybės bausti be prasmės skambinančių žmonių", - sako BPC Organizacinio skyriaus vedėja Auksė Čibirė.

Ji sutinka, kad piktavalio suradimo procedūra išties gali būti sudėtinga, tačiau paieškas turėtų palengvinti ir įtariamąjį identifikuoti galimybė per kelias sekundes tiksliai nustatyti skambinančiojo buvimo vietą bei balso įrašas.

Šiuo metu skambinančiojo buvimo vieta nustatoma gana tiksliai, BPC fiksuoja mobiliojo ryšio telefono numerius, o jeigu sulaukiama skambučio iš fiksuoto ryšio telefono, tai žinomas tikslus jo adresas ir savininkas.

"Surinktus duomenis perduosime policijai, su ja siejame labai daug vilčių. Būtinai skelbsime, kai bus nubausti pirmieji asmenys, galbūt tai bus gera pamoka kitiems", - sakė ji.

BPC Klaipėdos skyriaus viršininko Rolando Miliaus teigimu, įsigaliojus pataisoms dar neteko kreiptis į policiją, tad kol kas nėra aišku, kiek efektyvios jos bus.

Išeitis - registruotos SIM kortelės

"Kaip buvo sudėtinga tokius asmenis gaudyti, taip ir liko, - sako Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas spaudai Albinas Strumyla. - Taip, jeigu skambina naktį po miestą klaidžiojantis žmogelis, jį pagauti bus lengva, o jeigu iš turgaus ar šventės, kurioje žmonių judėjimas labai didelis - šansų mažai."

---

Paieškas apsunkina ir tai, kad numeriu 112 galima skambinti ir telefonu be SIM kortelės. Teisėsaugos atstovas skambinančiųjų paieškas prilygina vadinamųjų telefoninių sukčių gaudymui.

"Jie paskambina, išmeta kortelę, ir gaudyk vėją laukuose. Šią problemą išspręstų išankstinio apmokėjimo kortelių registracija", - sakė A. Strumyla.

Policijai, pasak atstovo spaudai, šiuo metu melagingų skambučių problema nėra tokia aktuali, kaip anksčiau, tačiau tokių vis dar pasitaiko.

"Anksčiau tai būdavo masinis reiškinys, skambučių itin padaugėjo, kai atsirado mobiliojo ryšio telefonai. Ko tik neprisiklausydavo budėtojai - keiksmų, įžeidimų, vienu metu buvo populiaru pranešti apie neva padėtas bombas. Kiek tie skambučiai nervų atimdavo, tiesiog dirbti buvo neįmanoma", - pasakojo A. Strumyla.

Vis dar skambina

Nepaisant BPC filtro, iki šiol nepagrįstų kvietimų sulaukia ir kitos tarnybos.

Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties viršininkas Rimvydas Juodviršis skambučius vadina ne melagingais, o "neproduktyviais" - į juos sureagavus paaiškėja, kad niekam medikų pagalbos nereikia.

"Pavyzdžiui, paskambina moteris ir sako, kad jos vyrui bloga, o darbuotojams nuvykus paaiškėja, jog jam su sveikata viskas gerai, šeimoje kilęs konfliktas. Pranešama, kad guli žmogus - nuvykstama - nieko nėra. Anksčiau labai daug vargo turėjome su vaikais, kurie kviesdavo medikus savo draugams, klasiokams, bet dabar jau turime įrangą, identifikuojančią skambinančiojo telefono numerį, tad ši problema jau ne tokia didelė", - pasakojo viršininkas.

"Neproduktyvūs" skambučiai, anot jo, sudaro apie 3,5 proc. visų iškvietimų, šis skaičius nesikeičia nuo Nepriklausomybės atgavimo laikų ir prieš juos.

"Europoje - panašiai, apie 4 procentus", - sako R. Juodviršis.

Stotis dėl nereikalingų iškvietimų per metus patiria apie 200 tūkst. litų nuostolių.

Klaipėdos apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje per praėjusius metus sulaukta 315 melagingų iškvietimų, kurių autoriai dažniausiai būna vaikai arba neblaivūs asmenys. Kartais žmonės pavojaus varpais skambina ne iš piktos valios, o suklaidinti aplinkybių - iš remontuojamo buto kylančias dulkes palaiko dūmais. Tokias atvejais kvietimas laikomas ne melagingu, o nepagrįstu.