Lietuvos teismai - finansavimas mažas, bet dirba greitai

Lietuvoje gaunamų civilinių ir komercinių bylų kiekis - vienas didžiausių Europoje, tačiau, nepaisant to, pagal šių bylų nagrinėjimo trukmę ir informacinių technologijų naudojimo mastą šalies teismai yra vieni iš lyderių - skelbiama Europos Komisijos pristatytoje Europos Sąjungos teisingumo rezultatų suvestinėje.

Suvestinėje, kurioje pateikti 2016-2017 metais surinkti duomenys apie teisingumo vykdymą ES, nurodoma, kad iš 26 lygintų Europos šalių Lietuva yra trečia (po Rumunijos ir Belgijos) pagal civilinių ginčų ir komercinių bylų, tenkančių 100 000 gyventojų, skaičių. Nepaisant didelio gaunamų bylų kiekio, Lietuvos teismai ir toliau pirmauja Europoje pagal tokių bylų nagrinėjimo greitį - civilinės ginčo ir komercinės bylos nagrinėjimas trunka vidutiniškai 100 dienų - tai yra geriausias rodiklis visoje ES.

Teismų greitį ir kokybę teigiamai vertina ir Teisėjų tarybos pirmininkas Rimvydas Norkus.

„Pagrindinė teisingumą vykdančios institucijos - teismo - funkcija yra objektyviai spręsti ginčus. Kiekvienas į teismą besikreipiantis žmogus tikisi iškilusias problemas išspręsti greitai ir kokybiškai, todėl ypač džiugu, kad pagal nagrinėjimo spartą, viešumą ir modernias technologijas Lietuvos teismai yra tarp Europos lyderių“, - vertindamas Europos Komisijos paskelbtus duomenis teigia R. Norkus.

Nors mūsų valstybės išlaidos teismų sistemai išaugo, jos vis dar nesiekia ES vidurkio - Europos Komisija atkreipia dėmesį, kad mažiausią finansavimą teisingumo vykdymui 2016 m. skyrė Lietuva, Rumunija ir Kipras. Pasak R. Norkaus, reikšmingą postūmį judėti į priekį suteikia Lietuvos teismų pastangos reformuoti teismų sistemą. Vis dėlto, esant itin gausiam gaunamų bylų kiekiui pirmosios instancijos teismuose ir finansinių resursų trūkumui, tinkamas bylų nagrinėjimo terminų ir kokybės užtikrinimas išlieka vienu svarbiausių teismų iššūkių.

Visuomenės nuomone, didžiausią grėsmę Lietuvos teisėjų nepriklausomumui kelia politikų ir kitų valdžios institucijų bandymai daryti įtaką teismams bei iš ekonominių ir kitų interesų grupių kylantis spaudimas. Remiantis Eurobarometro atliktos gyventojų apklausos duomenimis, pusė respondentų Lietuvoje sutinka su teiginiu, kad teisėjai yra nepriklausomi - šiuo požiūriu Lietuva lenkia kaimynes Latviją ir Lenkiją. Ataskaitoje aukščiausio pasitikėjimo valstybėmis įvardijamos ES senbuvės - Danijoje, Suomijoje ir Austrijoje teisėjų nepriklausomu tiki daugiau kaip 80 proc. respondentų.

Europos Komisija taip pat pažymi, kad Lietuva lyderiauja pagal informacinių technologijų diegimo iniciatyvas teisingumo vykdymo procese.

Suvestinės duomenimis, Lietuvoje spartėja konkurencijos, ES prekių ženklų, pinigų plovimo bylų nagrinėjimas. Konkurencijos teisės pažeidimų bylos greičiau nei Lietuvoje nagrinėjamos tik Jungtinėje Karalystėje, Kroatijoje ir Austrijoje.

Lietuvos teisėjai itin sparčiai kelia savo kvalifikaciją - 2016-2017 m. apie 70 proc. teisėjų dalyvavo tęstiniuose mokymuose ES bei tarptautinės teisės temomis. Pastebima, kad Lietuva patenka tarp valstybių, aktyviai skatinančių taikius ginčų sprendimo būdus: teisminę mediaciją, taikinamojo tarpininkavimo skatinimą. Pagal taikių ginčų sprendimo būdų naudojimą Lietuva yra ketvirtoje vietoje po Vengrijos, Vokietijos ir Danijos.