Ledo generatoriaus netekusi konfederacija nenurims

Po nuosprendžio

Klaipėdos apygardos teismo sprendimą ledo generatorių perduoti valstybei dabartinis šeimininkas Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacija vadina absurdišku bei planuoja apskųsti.

Teismas iš dalies patenkino Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Stanislovo Stulpino ieškinį ir nusprendė, kad žvejų uostelyje stovintis liūdnai pagarsėjęs ledo generatorius su visu pastatu bei kitais įrengimais turi priklausyti valstybei.

Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos (VLŽŽPK) vardu užregistruotas turtas įsigaliojus teismo nutarčiai privalės būti perregistruotas. Turimų keturių nedidelių ledo generatorių neteks ir kelios Kuršių marių žvejų bendrovės.

Konfederacija valstybei privalės sumokėti ir per 345 tūkstančius litų. Šią sumą sudaro jai skirta bauda, bylinėjimosi išlaidos, generatoriaus įrengimui nepanaudotos lėšos bei gautos banko palūkanos.

VLŽŽPK pirmininkas Algirdas Aušra sakė, kad toks sprendimas absurdiškas ir neabejotinai bus apskųstas.

"Tai sunkiai suvokiamas, beprecedentinis sprendimas. Išeitų, kad visi daiktai, kuriems suteikta valstybės parama pagal Paramos įstatymą, turės pereiti jos nuosavybėn", - stebėjosi A. Aušra.

Klaipėdos apygardos teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad už leidimą žvejoti Lietuvai priskirtuose plotose Europos Bendrija 3,3 milijono litų skyrė valstybei. Šiuos pinigus Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) perdavė šalies žuvininkystės infrastruktūrai vystyti.

2000 metais ŽŪM konfederacijai kaip tikslinę paramą skyrė 2,5 mln. litų. Šie pinigai turėjo būti naudojami infrastruktūros objektams Smeltalės upės žiotyse statyti ir įrenginiams įsigyti. Svarbiausias objektas - ledo generatorius, vadinamasis ledo fabrikas.

Beje, valstybės kontrolė nustatė, jog skirdama šiuos pinigus ŽŪM nepasidomėjo, ar jų gavėjas apskritai turi žemės sklypą šiam objektui statyti.

Teismas konstatavo, kad vietoj to, jog investuotų gautas lėšas, VLŽŽPK jas laikė banke ir taip uždirbo per 171 tūkstantį litų palūkanomis. Taip pat ji negrąžino valstybei ir nepanaudotų lėšų - beveik 112 tūkst. litų. 48 tūkst. litų iš jų buvo panaudoti formuojant gerą konfederacijos įvaizdį masinėse informavimo priemonėse.

2005-ųjų sausį Klaipėdos apygardos teismas A. Aušrą pripažino kaltu dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo, iššvaistymo ir skyrė pustrečių metų pataisos namuose. Nuspręsta konfiskuoti jo 421 tūkst. Lt vertės turto.

Tąkart teisme nagrinėtas to paties ledo generatoriaus statybos konkursas, kurį 2001 metais laimėjo Danijos kompanija "Kolemadsen A/S".

Teismo teigimu, A. Aušra pasisavino danų taikytą 20 proc. nuolaidą - 105 tūkst. JAV dolerių (per 421 tūkst. Lt). Šie pinigai į Lietuvą buvę atvežti rankinėje, nedeklaruoti pasienyje ir viename uostamiesčio viešbutyje įteikti A. Aušrai. Į VLŽŽPK sąskaitą jie neįplaukė.

"Vilniaus apeliacinis teismas mane visiškai išteisino", - sakė A. Aušra.

Žaneta SKERSYTĖ