Kredito unijos darbuotojai užsidirbo teistumą

L. L. paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dviejų metų laikotarpiui, o T. Z. – paskirta trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą taip pat atidedant dviejų metų laikotarpiui. Be to, abu nuteistieji įpareigoti per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ar mokslą ir per šešis mėnesius atlyginti neturtinę žalą G. M., kuris pripažintas nukentėjusiuoju.

Bylos duomenimis, L. L., būdama vienos kredito unijos administracijos vadove, su savo pavaldiniu T. Z. žinodami, kad kredito unijos kapitalo pakankamumo ir likvidumo rodikliai bus mažesni už Lietuvos banko nustatytą minimalų normatyvą, sukūrė planą, kuris turėjo padėti išvengti neigiamų pasekmių kredito unijai ir jiems, kaip jos darbuotojams, asmeniškai.

Kaip paaiškėjo atliekant ikiteisminį tyrimą, žinodami, kad G. M. kredito unijoje turi terminuotą didelės pinigų sumos indėlį, jį pasikvietė į įstaigą ir kartu su kitais dokumentais pateikė pasirašyti kredito unijos darbuotojų parengtą prašymą dėl šio terminuoto indėlio nutraukimo. Kartu su šiuo prašymu, jam buvo pateikti ir kiti dokumentai, kuriais G. M. tariamai prašė leisti jam papildyti kredito unijos pajaus dalį 855 tūkstančiais 500 litų arba beveik 250 tūkstančių eurų. Vėliau G. M. dar kartą pasirašė tokius pačius dokumentus ir, to nesuvokdamas, papildė pajaus dalį dar 144 tūkstančiais 500 litų arba beveik 42 tūkstančiais eurų. Tačiau vyras abiem atvejais manė, kad sudaro indėlio sandorį su didesnėmis palūkanomis, o ne įsigyja pajų.

Pajus – tai teisinis dokumentas, patvirtinantis dalyvavimą unijos veikloje, o jį įsigijęs žmogus tampa unijos bendrasavininku. Šis vertybinis popierius, todėl suteikia teisę pretenduoti į dividendus ir dalyvauti kredito unijos veikloje. Kitaip nei už indėlius, už pajų asmuo negauna nei palūkanų, nei draudimo.

Bylos duomenimis, siekiant, kad nukentėjusysis nesuprastų, kokius dokumentus pasirašė, kredito unijos administracijos vadovo pavaduotojas T. Z. palūkanas už neva padėtą indėlį G. M. mokėjo grynaisiais pinigais vokuose, o dokumentų dėl pinigų išmokėjimo vyras negaudavo. Kilus įtarimams, G. M. kredito unijos darbuotojų paprašė sutarties nuorašų bei vekselių. Tuomet yla iš maišo ir pradėjo lįsti.

Tačiau, savo kaltės, kad didelės vertės turtą iš G. M. kredito unijos naudai jie įgijo apgaule, nei L. L., nei T. Z. nepripažino.

„Tokios bylos kaip ši, parodo, kad adata šieno kupetoje vis tiek randama ir nusikaltėliams, sumaniusiems apgaule įgyti naudą sau ar kitam asmeniui, išsisukti nuo baudžiamosios atsakomybės nepavyks“, – teigė valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikiusi Klaipėdos apygardos 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Laima Rokanskienė.

L. L. ir T. Z. nuteisti už didelės vertės svetimo turto įgijimą apgaule, už dokumentų klastojimą, piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, dėl kurio didelės žalos patyrė fizinis asmuo. Taip pat už apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo priimtas nuosprendis, dėl L. L. ir T. Z. įvykdytų nusikalstamų veikų siekiant apgaule kredito unijos naudai įgyti svetimą turtą, jeigu nebus apskųstas, įsiteisės lapkričio 29-ą dieną.