Kraupus radinys Karklėje: ruoniui nupjovė galvą

Ant smėlio voliojosi nupjauta negyvo pilkojo ruonio – gyvūno, įtraukto į Lietuvos Raudonąją knygą, galva.

„Ilgai galvojom, ar šiurpinti žmones, bet jei norim sustabdyti ruonių žudymą jūroje, viešumas būtinas.

Lenkijoje po tokių dalykų tyrimą pradėjo prokuratūra.

Tokią dovanėlę jūra išmetė Karklėje. Be žmogaus taip tikrai neatsitiko. Įtariamųjų reiktų ieškoti tarp tų, kurie turi interesą žudyti ruonius“, – parašyta Pajūrio regioninio parko „Facebook“ paskyroje prie šokiruojančios nuotraukos.

Pajūrio regioninio parko vyriausiasis ekologas Erlandas Paplauskis pasakojo, kad ruonio galva pirmąkart pastebėta dar praėjusį penktadienį.

Šiurpų radinį aptiko paplūdimyje šiukšles rinkę žmonės.

Jie nusprendė pirma baigti savo darbą, o grįždami atgal apie gyvūno galvą pranešti Klaipėdos gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai „Nuaras“. Bet kai grįžo, galvos nebebuvo.

„Veikiausiai kažkas galvą įspyrė į jūrą“, – spėjo ekologas.

Šiurpų objektą jūros bangos grąžino tik pirmadienį. Tada ją ir aptiko Pajūrio regioninio parko darbuotojai.

Šiuo metu Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija dėl ruonio žūties atlieka tyrimą ir aiškinasi, kas su gyvūnu galėjo taip siaubingai pasielgti. Bet beveik neabejojama, kad tas niekšas yra žmogus.

„Gyvūnui galva yra akivaizdžiai nupjauta“, – sakė E.Paplauskis.

Nors neretai žvejai ruonius kaltina dėl tinklų išdraskymo ir žuvies išmedžiojimo, E.Paplauskis nebuvo linkęs jų kaltinti.

Esą žvejai pyksta dėl daug ko – ir dėl paplūdimių maitinimo smėliu, ir dėl uosto gilinimo, bet tai nereiškia, kad jie puola žudyti. Juk versline žvejyba užsiimantys žmonės žino, kad už tokią veiklą gresia didelės baudos.

Tiesa, kartais ruoniai žūsta įsipainioję žvejų tinkluose ir pasismaugę, bet dėl to žvejų niekas nekaltina. O jeigu žvejai ir rastų tinkle užsismaugusį ruonį, koks tikslas jiems būtų pjauti galvą?

Net jeigu žvejai ir pyksta ant ruonių, ekologas priminė, kad jie – svarbi ekosistemos dalis.

„Nebūtų ruonių, neliktų ir žuvies. Jie vykdo natūralią atranką, kuri tinklais nevykdoma ir stabdo ligų plitimą. Be plėšrūnų negali egzistuoti jokia ekosistema“, – paaiškino E.Paplauskis.

Ekologas spėjo, kad ruonį paskersti galėjo brakonierius, galbūt net sumedžiojęs šį gyvūną dėl mėsos, kurią valgo kai kurios tautos.

„Danijoje net yra privati firma, kuri medžioja ruonius pagal užsakymą“, – prisiminė pašnekovas.

Visgi vargu, ar Lietuvos pajūryje išmetami Danijoje ar kitose anapus Baltijos esančiose šalyse nužudyti ruoniai, nes dažniausiai gaišenos būna labai šviežios, nepapuvusios.

O nužudytų ruonių Lietuvos pajūryje rasta ne vienas ir ne du.

Ant kranto buvo išmestų negyvų ruonių sulaužytais žandikauliais, suknežinta kaukole, pašautų, užpjudytų šunimis. Visa tai – žmonių darbas.

E.Paplauskis sakė, kad kiekvienas rastas negyvas ruonis yra nuodugniai ištiriamas, aiškinantis, kaip jis žuvo, ir registruojamas.