Už tai, kad iš moters apgaulės būdu išviliojo 3000 litų, teismas, kaip ir prašė valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras, 28 m. R. S. bei 37 m. D. S. skyrė po pusantrų metų laisvės atėmimo bausmes.
Tarp daugybės panašaus pobūdžio vadinamųjų telefoninių sukčių nusikaltimų minėtoji byla irgi nėra išskirtinė. Alytaus pataisos namuose bausmę už kitus nusikaltimus atliekantis D. S. 2011 m. kovo 25 d., paskambinęs laidiniu telefonu moteriai į Klaipėdą, prisistatė policininku ir melagingai pranešęs apie jos anūko tariamai sužalotą žmogų, pareikalavo 5000 litų, reikalingų neva operacijai atlikti, bei tam, kad už žmogaus sužalojimą jos anūkui nebūtų keliama byla. Pinigų iš moters paimti atvyko tuo metu laisvėje buvęs jo bendrininkas R. S., neva nukentėjusiojo brolis, kuris pasitenkino moters turėtais 3000 litų.
Ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme Alytaus pataisos namuose bausmę atliekantis D. S. savo kaltę neigė, savo bendrininko, kuris, jo nurodymu, iš moters paėmė pinigus, tvirtino nepažįstąs. Be to, kaltinamasis atsisakė duoti savo balso lyginamuosius pavyzdžius fonoskopinei ekspertizei atlikti.
„Kadangi šiuo metu teisme yra daromi teismo posėdžių garso įrašai, pasinaudojome įstatymų suteikta galimybe ir teismo paprašėme sulyginti teisminio nagrinėjimo metu įrašytus kaltinamojo duotus parodymus su ikiteisminio tyrimo metu surinktais telefoninių pokalbių pavyzdžiais. Fonoskopinė įrašų ekspertizė patvirtino spėjimą, kad abiejuose įrašuose kalba vienas ir tas pats asmuo, ir šiuo atveju tai buvo vienas iš pagrindinių įrodymų, nulėmęs apkaltinamąjį nuosprendį teisiamojo atžvilgiu“, – bylos peripetijas pakomentavo aktyviai teisme valstybinį kaltinimą palaikęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos miesto prokuroras Saulius Galminas.
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą