Klaipėdietė kaltinama neteisėtu motinystės išmokų gavimu

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje baigtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo ir suklastoto dokumento panaudojimo. Byla su kaltinamuoju aktu perduota nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
 
Kaltinimai dėl neteisėtai pasisavintų motinystės pašalpų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo ("Sodros") pareikšti 29 m. aukštąjį išsilavinimą turinčiai klaipėdietei I. M.
 
Ikiteisminį tyrimą byloje atlikę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos skyriaus pareigūnai nustatė, jog I. M. žinodama, kad laukiasi, tačiau nėra apdrausta valstybiniu socialiniu draudimu ir dėl to neturi bei ateityje neturės teisės gauti motinystės ir motinystės pašalpų, 2008 m. fiktyviai įsidarbino savo vyro individualioje įmonėje direktorės - finansininkės pareigose ir, siekdama gauti minėtas pašalpas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie šioje įmonėje jai priskaičiuotą darbo užmokestį.

Tuo pagrindu nuo 2009 m. vasario iki 2011 m. sausio mėn. "Sodra" moteriai iš viso išmokėjo per 62 tūkst. Lt motinystės pašalpų. Be to, nustatyta, kad imituodama atsiskaitymus už neva fiziniams asmenims suteiktas paslaugas,  kaltinamoji suklastojo  kasos pajamų orderius.  
 
"Atlikus įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimą nustatyta, kad kaltinamosios vyro individuali įmonė faktiškai jokios veiklos nevykdė, pinigų iš ūkinės komercinės veiklos negavo, o finansininke įdarbintai žmonai darbo užmokestis buvo fiktyviai mokamas iš įmonės savininko, t.y. jos vyro bei jos pačios į kasą ir banką įneštų pinigų", – sukčiavimo modelį, siekiant apgauti "Sodrą", paaiškino kaltinamąjį aktą byloje surašiusi bei valstybinį kaltinimą teisme palaikysianti Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus vyriausioji prokurorė Dalia Mackevičienė.
 
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius byloje pareiškė 62 tūkst. 265 Lt civilinį ieškinį. Kaltinamajai laikinai apribotos nuosavybės teisės į dalį nekilnojamojo turto bei asmenines sąskaitas bankuose.
 
Už sukčiavimą įstatymas numato maksimalią laisvės atėmimo bausmę iki aštuonerių metų.