Klaidų nedaro tik antstoliai

Kas nedirba - tas neklysta, tačiau prisipažinti bei pasitaisyti nori ne visi. Antstoliai - ypač.

Tačiau sakyti, kad bene nekenčiamiausios profesijos Lietuvoje atstovų - lupikais vadinamų antstolių darbe pasitaiko klaidų, teisę turi tik teismas.

Baudą mokėjo dukart

65 metų klaipėdiečiui Nikolajui Sakovskiui šių metų pradžioje teismas skyrė 200 litų baudą už viešosios tvarkos pažeidimą. Vyriškis bausmės neskundė ir netrukus po nutarties įsigaliojimo - vasario 13-ąją - minėtą sumą pervedė į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sąskaitą. Termino, per kurį reikia atsiskaityti, jis neviršijo.

Tačiau kovo 16-ąją N. Sakovskis gavo antstolio Jono Petriko siūlymą susimokėti baudą ir dar per 450 Lt vykdymo išlaidų. Siūlymo jis neatsisakė ir pervedė į teisininko sąskaitą per 660 Lt.

Viskas taip ir būtų likę, jeigu ne Nikolajaus artimieji, pastebėję dokumentus - jie gegužę ir atsekė, kad vyriškis du kartus sumokėjo tą pačią baudą.

"Senyvas žmogus tiesiog nesusigaudė, kas vyksta, ir tiksliai vykdė nurodymus", - pasakojo Nikolajaus giminaitis.

Jis nedelsiant ėmė aiškintis situaciją, nuvyko į VMI. Šios įstaigos darbuotojai patvirtino, kad bauda sumokėta du kartus, atsiprašė už klaidą ir grąžino klaipėdiečiui 200 litų. Toliau sekė vizitas pas antstolį, kuris paaiškino nurodymą išieškoti skolą gavęs iš policijos.

Pareigūnai prisipažino padarę klaidą ir išdavė tai patvirtinantį raštą, su kuriuo N. Sakovskis dar kartą ėjo pas antstolį pateikti skundą dėl jo veiksmų bei paprašyti grąžinti sumokėtas vykdymo išlaidas. Tačiau atsakymas buvo neigiamas - antstolis tik pateikė patvarkymą, nurodantį, kad skųstis jau vėlu, praėjęs numatytas 20 dienų terminas.

Šį veiksmą klaipėdietis apskundė teismui, tačiau skundas buvo atmestas, vėliau - apskųstas aukštesnei instancijai ir dar kartą atmestas.

"Juk mokėjo geruoju"

J. Petrikas šią situaciją aiškina paprastai: aš nevykdžiau priverstinio išieškojimo, tik pateikiau siūlymą susimokėti geruoju, o žmogus taip ir padarė.

"O kodėl jis taip padarė, negaliu pasakyti nei aš, nei jūs, nei niekas kitas", - sakė antstolis.

Paklaustas, ar N. Sakovskis gali tikėtis, jog bus grąžinti kaip vykdymo išlaidos antstolio kontorai sumokėti pinigai, teisininkas patarė vadovautis įstatymais.

"Šiuo atveju siūlyčiau palaukti teismo nutarties. Jeigu jis nuspręs, kad buvo klaida, ji bus ištaisyta", - sakė J. Petrikas.

Jis nelinkęs manyti, kad buvo klaida.

"Juk įvykdytas tik iš policijos gautas nurodymas, pasiūlyta susimokėti, sumokėta ir byla užbaigta", - teigė antstolis.

Raštai - be tikslių skaičių

Klaipėdietis Aleksejus rugsėjo pabaigoje gavo antstolio raginimą sumokėti skolą vienai lizingo bendrovei ir vykdomąsias išlaidas - iš viso 665,99 Lt. Vyras per nurodytą terminą taip ir padarė - banko darbuotojai pateikęs gautą raštą sumokėjo jame nurodytą sumą, tačiau ramus galėjo jaustis tik dvi savaites, po kurių sužinojo, jog iš jo atlyginimo bus nuskaičiuota dar beveik 400 Lt.

Aleksejus taip ir liko nesupratęs už ką, o antstolė Lina Pužienė paaiškino, kad jis tiesiog neįsiskaitė į raginimą, kuriame prašoma sumokėti ir penkis procentus metinių palūkanų nuo skolos. Tiesa, konkreti suma neįrašyta.

"Tikslios sumos nerašome todėl, kad nežinome, kurią dieną po raginimo gavimo žmogus skolą sumokės - juk suma kinta. Kokia ji yra mokėjimo dieną, galima pasiskaičiuoti - tai nesudėtinga, o jeigu kas nesugeba, gali paskambinti į kontorą", - aiškino teisininkė.

Pasirodo, kad klaipėdiečiui reikėjo sumokėti 4,99 proc. palūkanų, o to nepadarius antstolio vykdymo išlaidos išaugo iki 473 litų.

"Siunčiant raginimą nereikėjo mokėti atlyginimo antstoliui, o vykdant išieškojimą jis jau paskaičiuotas ir siekia 273 litus. Žmonėms patarčiau įsiskaityti į dokumentus ir tiksliai vykdyti nurodymus arba skambinti ir išsiaiškinti. Juk yra buvę ir taip, kad dėl 2 litų skolos sumos išaugdavo iki kelių šimtų", - sakė L. Pužienė.

Skolininkui taip pat užkliuvo atsiųstas 473,74 Lt vykdymo išlaidų apskaičiavimas - skaičiuojant visais įmanomais matematiniais būdais, ši suma niekaip neatitinka nurodytosios.

"Taip yra dėl specifinės skaičiavimo metodikos", - aiškino antstolė.

Jos patarimas Aleksejui buvo analogiškas kaip ir ankstesniojo teisininko - jeigu žmogus mano, kad antstolis yra neteisus, jis sprendimus gali skųsti.

"Skundų nedaug, jie tinkamai nepagrįsti"

Dora PETKAUSKAITĖ, Lietuvos antstolių rūmų atstovė spaudai

Skundų vidutiniškai kasmet sulaukiame nuo 250 iki 300. Iš jų 80 procentų - dėl antstolių veiksmų. Tokiais atvejais mes kontoras tik informuojame, jog skundžiamasi, o veiksmus vertina teismai. Likusieji skundai yra dėl antstolio etikos, darbo organizavimo ir teikiamų paslaugų. Tuomet mes jau galime antstolį išsikviesti, tikrinti jo kontorą, o viską įvertinus gali būti iškelta net drausmės byla.

Reikia pripažinti, kad mūsų priimami sprendimai skundą pateikusiems asmenims palankūs būna retai - dėl to, kad tik nedidelė dalis skundų yra tinkamai pagrįsti, o likusieji yra paremti emocijomis ar surašyti mėnulio fazės paveiktų žmonių.

Be to, Lietuvoje aktyvių vykdomųjų bylų įprastai yra apie 4,5 tūkstančio, o apskundžiama labai nedidelė dalis.