Keliuose karo nebereikia, reikia taikos

Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys vidutinį greitį stebinčias sistemas vadina gana efektyvia priemone, kuri daro didelę įtaką eismo saugumui. „Mūsų vairuotojų kultūros lygis, deja, dar nėra toks aukštas, kad jie būtų sąmoningi ir neviršytų greičio, - sakė V.Grašys „Vakaro žinioms“. - Dėl šios priežasties šiandien ir reikalingi įrenginiai, kurie viršijamą greitį fiksuotų ir sudarytų sąlygas auklėti pažeidėjus administracinėmis nuobaudomis. Bet kokia priemonė, kuri eismo dalyvius skatina laikytis Kelių eismo taisyklių, yra reikalinga ir efektyvi - pradedant nuo saugaus eismo pamokų moksleiviams, baigiant greičio matuokliais, gulinčiais „policininkais“, žiedinėmis sankryžomis bei kitais šiuolaikiniais įrengimais“.

Momentinį greitį fiksuojančių matuoklių poveikis juntamas tik labai trumpame ruože, todėl, anot specialistų, jų efektyvumas nėra didelis. Kas kita - vidutinį greitį stebinti sistema, kuri apima apie 5-10 kilometrų kelio ruožą ir priverčia greičio mėgėjus avaringame ruože ilgesniam laikui atleisti koją nuo akceleratoriaus. Tokią naujovę pernai vidurvasarį pasitikę vairuotojai sako, kad vidutinį greitį stebinčią sistemą įmanoma apgauti. Esą galima lėkti kaip lėkus dideliu greičiu, o vėliau sustoti pakelėje ir išlaukti reikiamą laiką, kad vidutinis greitis nebūtų viršytas. Kaip yra iš tiesų? V.Grašys pripažįsta, kad apgauti sistemą greičiausiai yra įmanoma, tačiau abejoja, ar vairuotojui iš to bus kokios nors naudos.

„Sunku pasakyti, ką pasieks vairuotojas, kažkurioje vietoje sąmoningai pažeidinėdamas kelių eismo taisykles, viršydamas greitį, rizikuodamas savo bei kitų eismo dalyvių sveikata ar net gyvybėmis, - svarstė V.Grašys. - Be to, ruože, kur įrengtas vidutinio greičio matavimo įrenginys, gali būti matuojamas bei fiksuojamas ir momentinis greitis. Jei vairuotojas bandys apgauti vidutinio greičio matavimo sistemą, galbūt jam ir pavyks, bet tai daryti jis turės su chronometru rankose, skaičiuoti tiksliai laiką, kad pakelėje valgytų, rūkytų ar šiaip stovėtų nei ilgiau, nei trumpiau, o tiek, kiek reikia. Negi jam nuo to bus smagiau? Nemanau. Kita vertus, sunku suvokti, koks būtų tokio vairuotojo tikslas, nes ši gudrybė jam bet kokiu atveju nepadės sutaupyti laiko. Norintiems greitai pavažiuoti yra specialios lenktynių trasos, kuriose tai padaryti galima saugiai“.

Pasak V.Grašio, Lietuvos automobilių kelių direkcija kartu su Lietuvos kelių policijos tarnyba planuoja vidutinio greičio matuoklių plėtrą visoje šalyje: ten, kur įvyksta daugiausiai eismo įvykių dėl greičio viršijimo. Kiek reikėtų tokių greičio matuoklių šalies keliuose? V.Grašio teigimu, reikėtų tiek, kad nė vienam vairuotojui nekiltų noras pravažiuoti Lietuvą viršijant greitį. „Šių įrenginių efektyvumas bus maksimalus tada, kai žinosime, kad mūsų šalies keliuose laikomasi nustatyto greičio, vairuotojai neturi noro lenktyniauti ir apgaudinėti įrenginių, - sakė V.Grašys. - Kai mes visi būsime kultūringi, laikysimės eismo taisyklių, tada tokių matuoklių ir nereikės“.

Pernai šalies keliuose žuvo 241 žmogus - tai pats mažiausias žuvusiųjų skaičius Lietuvoje daugiau nei per penkis pastaruosius dešimtmečius. Pasak V.Grašio, rekordiškai sumažinti žuvusiųjų skaičių šalies keliuose padėjo visa sistema priemonių. „Kad tokia tendencija išliktų ir skaudžių nelaimių dar sumažėtų, turime stengtis visi, - sakė V.Grašys. - Kadaise buvo paskelbtas karas keliuose, bet šiandien karo nereikia - keliuose reikia taikos, pagarbos vieni kitiems ir atsakomybės“.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“