Kaune - pirmoji šios žiemos šalčių auka

Po tiltu, šalia Lampėdžių gyvenvietės, Kaune rastas mirtinai sušalęs maždaug 60 metų vyriškis. Šio žmogaus kūną, gulintį pusiau ant kranto, pusiau vandenyje, sekmadienio rytą važiuodamas „Via Baltica" automagistrale, pastebėjo vienas vairuotojas. Jis mėgino nelaimėliui padėti - ištraukė dar gyvą, tačiau be gyvybės ženklų vyrą (jo asmenybė kol kas nenustatyta, nes dokumentų nerasta) iš vandens, pridengė savo drabužiu, kad nors kiek sušiltų. Bet kūno atšalimas buvo toks stiprus, kad ir iškviesti medikai nepajėgė sušalusiojo atgaivinti, - jis mirė greitosios medicinos pagalbos automobilyje.

Tai - pirma šios žiemos šalčių auka Kaune. Per praėjusios žiemos tris mėnesius miesto ligoninėse buvo gydoma apie 20 stipriai pašalusių kauniečių. Kur kas daugiau kauniečių gydėsi nušalimus namuose, gavę pirminę pagalbą gydymo įstaigoje. Šių metų vasarį šaltis pareikalavo aukos -žmogaus gyvybės: Šilainių gyvenamajame rajone gatvėje buvo rasta nuo bendro kūno atšalimo mirusi moteris.

„Labai stipriai sušalus, galima ir sąmonę prarasti, todėl į šaltį reaguoti ir jo saugotis žiemą reikia kiekvienam, kuriam tenka šaltu metu būti lauke. Dirbti būtina mūvint ne gimines, šaltį pritraukiančias, o storas, geriausiai, - vilnones pirštines. Tuo pačiu turi būti pasirūpinta ir žiemai tinkančiais drabužiais bei avalyne.

Derėtų atminti, kai pučia žvarbus vėjas, šalčio poveikis būna stipresnis. Veidą tuomet galima nušalti net kai oro temperatūra yra ne žemesnė nei minus 7 laipsniai", - Eltai pirmadienį aiškino Kauno klinikinės ligoninės Traumatologijos punto laikinasis vadovas gydytojas Saulius Noreika.

Pasak jo, į šią ligoninę raėjusį savaitgalį buvo pristatyti 4 šalčio poveikį patyrę pacientai.

Gydymo trukmė, gydytojo S. Noreikos teigimu, paprastai priklauso nuo nušalimo laipsnio. Nereti atvejai, kai prireikia pirštų ar kojų amputacijos, jeigu nušalimas gilesnis. Tačiau amputacija negali būti atliekama tuoj pat, vos žmogus pasiekia ligoninę. Reikia laukti, kada „atsidalina" nušalę audiniai nuo sveikųjų. Dar derėtų pridurti, kad nušalimų gydymas valstybei nepigiai kainuoja. Juolab, kad po amputacijos žmogus netenka dalies ar viso darbingumo, tuomet valstybė jam turi skirti ilgalaikę materialinę paramą.

„Analizuodami daugelį atvejų, matome, kad šaltis dažniausiai stipriai, su nemažomis pasekmėmis, „pakanda" nedirbančius, namų neturinčius asmenis. Todėl tai galima vadinti ir socialine problema. Praėjusį šeštadienį, pavyzdžiui, turėjome pacientą, kuriam sudėtingos bei ilgalaikės medicininės pagalbos nereikėjo. Bet žmogus atsisakė iš ligoninės išeiti. Budintis gydytojas skambino į policiją, o pareigūnai aiškino, kad nėra kur dėti benamių. Skambino gydytojas ir į globos įstaigą, išgirdo atsakymą, kad benamį priims tuo atveju, jei bus gydytojo pažyma, kad jis neserga užkrečiamomis ligomis. Atrodo, situacija - be išeities ir tai - tik ligoninės problema", - sakė Traumatologijos punktui vadovaujantis gydytojas S. Noreika.