Kas padegė Kryžių kalną?

Apie gaisrą Šiaulių pašonėje stūksančiame Kryžių kalne ugniagesiams gelbėtojams pranešta 9.34 val. Ugnis buvo įsiplieskusi vienoje iš dviejų sakralinės vietos kalvų - vadinamojoje Marijos kalvos viršūnėje. Mediniai kryžiai ir sausa žolė čia degė maždaug 10 kvadratinių metrų plote. Penkiomis autocisternomis atskubėję ugniagesiai gelbėtojai gaisro plitimą sustabdė per kelias minutes. Ugnį jie numalšino mažiau nei per pusvalandį, tačiau gaisravietėje užtruko iki pat pavakarių: ardė apdegusius kryžius, perkasė dirvožemį, stebėjo, kad ugnis neįsipliekstų iš naujo.

Įvykio vietą apžiūrėję gaisrų tyrėjai pateikė pirminę išvadą, kad gaisras sakralinėje vietoje greičiausiai nėra tyčinis, o žolė ir kryžiai čia užsidegti galėjo nuo paliktos degančios žvakės. Tačiau teisėsaugininkus vakar ant kojų sukėlė vienas valdžia ir jos institucijomis nusivylęs panevėžietis, žurnalistams pareiškęs, kad gaisras Kryžių kalne - jo rankų darbas. Vairuotoju dirbantis vyras aiškino, kad šiam žingsniui jis neva ryžosi nepavykus teisinėmis priemonėmis atkreipti valdžios dėmesį į nesibaigiančius konfliktus su viena teisėja. Dėl turto sunaikinimo ikiteisminį tyrimą pradėję pareigūnai jau apklausė šį vyrą. Bus tiriama, ar jis kalba tiesą, ar siekdamas dėmesio apsimelavo.

Ugnis Kryžių kalne siautėjo jau ne kartą. 2012 m. lapkričio 1-osios vakarą nuo deginamų Vėlinių žvakučių kilęs gaisras suniokojo dalį Kryžių kalno papėdės dešinėje pusėje stovinčių kryžių. 2006 m. gruodžio pabaigoje sudegė tūkstančiai įvairaus dydžio kryžių beveik 50 kvadratinių metrų plote, ugnis suniokojo ir koplytstulpį su Rūpintojėliu kalno viršūnėje. 1998 m. Kryžių kalne kilęs gaisras smarkiai nuniokojo kairę sakralinės vietos pusę.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“