Karas dėl Preilos botelio nesibaigė

Tuo galima įsitikinti Preilos botelio istorijų atžvilgiu: pirmadienį uostamiesčio apygardos teismo buvo prašoma atnaujinti bylą. Tiesa, jos nagrinėjimas atidėtas.

Priminsime, kad dar vasarą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), išnagrinėjęs kasacinę bylą dėl bendrovės "Sabonio klubas ir partneriai" statinių Kuršių nerijoje, nutarė palikti nepakeistą Apeliacinio teismo sprendimą, įpareigojantį nugriauti botelio bei kitus pastatus.

Teismo nuomone, neteisėtomis statybomis iš esmės buvo pažeisti Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) teritorijos režimo principiniai tikslai ir nuostatos. Neteisėtas teritorinis detalusis planavimas bei jo pagrindu atliktos statybos, pasak LAT, sukėlė grėsmę išskirtinės teritorijos išlikimui ir jos išsaugojimui būsimoms kartoms.

Bylą nagrinėjusi LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija sutiko su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pažeistas viešasis interesas tinkamai bus apgintas tik pritaikius kraštutinę priemonę - nugriovimą.

Tačiau net ir po LAT sprendimo palikta galimybė toliau bylinėtis, kuria ir pasinaudojo UAB "Sabonis ir partneriai".

Šios bendrovės atstovų teigimu, vėl iš naujo pradėti procedūras yra trys motyvai. Pirmiausiai, esą neaišku, kiek yra KNNP generalinio plano (schemos) tomų: 18 ar 19? Dar viena priežastis - neva buvo ribojamos galimybės susipažinti su minėtu dokumentu. Taip pat motyvuojama, kad į bylos nagrinėjimą neįtraukti gretutinio sklypo savininkai.

Klaipėdos apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad dėl objektyvių priežasčių bylos atnaujinimo posėdyje negalėjo dalyvauti Neringos savivaldybės advokatas. Be to, nebuvo skelbimo spaudoje apie patį posėdį, o jis būtinas.

Kaip trečiuosius asmenis norima įtraukti ir Preiloje, šalia botelio sklypo nuosavybės turinčius asmenis. Šie teigė nenorintys, kad byla būtų atnaujinta. Kuršių nerijos gyventojai taip pat informavo, kad botelio nameliuose, kurie iki šiol nėra nugriauti, esą gyvenama tik vasarą.

UAB "Sabonio klubas ir partneriai" advokatas Gintaras Černiauskas mūsų dienraščiui yra sakęs, kad po LAT sprendimo esą paaiškėjo, kad Lietuvoje teisės nebeliko, o įstatymai taikomi tik pasmerktiesiems.

"Lietuvoje teisinės valstybės nėra, egzistuoja nuomonių ir interesų reikalai. Dėl sprendimo griauti botelio pastatus gali būti ieškinių prieš valstybę, nes įžvelgiu ne vieną procesinį pažeidimą. Tiesiog nėra Aukščiausiojo Teismo sprendime teisinių argumentų, daug neatitikimų dėl sąvokų taikymo", - dėstė jis.