Kapinės Klaipėdoje – tarsi užkeiktos: šįkart pašiūrę įsirengė narkomanai

Antrojo pasaulinio karo metais Žardės kaimo kapinėse buvo įrengtos vokiečių kareivių pozicijos, po to jas siaubė piemenys, vėliau šiose kapinėse orgijas keldavo geležinkelio stoties statytojai, o dabar – narkomanai.

Jų pašiūrė iškilo vos keli metrai nuo antkapių.

Iš paliktų ženklų galima spėti, kad čia jaunuoliai susirenka rūkyti vadinamosios žolės, o paskui prigula pailsėti palapinėje.

Tam jie atsinešė patalus, yra ir pagalvių. Tiesa, narkomanai bent jau kapinių teritorijoje stengiasi nešiukšlinti, varškės sūrelių pakuotės sumestos į polietileninį maišelį, kuris dar ir užrištas.

Tačiau dabar į Klaipėdos teritoriją patenkančios senosios Žardės kaimo kapinės jau virsta šiukšlynu, nors šalia stende nurodoma, kad tai kultūros paveldo objektas.

Žardės kapinių istoriją nagrinėjusiam Klaipėdos universiteto lektoriui Arminui Štuopiui tai ne naujiena: į nuošalią vietą jaunimas automobiliais suvažiuoja jau keletą metų ir jų visai nebaugina neveikiančių kapinių kaimynystė.

Palikdavo butelius

1944 metų vasaros pabaigoje karo frontui priartėjus prie Klaipėdos kapinėse buvo įrengtos vokiečių pozicijos: iškasti apkasai, įrengta žeminė, atvežus į šulinio rentinį panašią konstrukciją, taip sustiprinta šaulio kulkosvaidininko stebėtojo pozicija.

Po karo kapines siaubė aplinkiniuose laukuose gyvulius ganę piemenys. Apklausdamas senuosius vietos gyventojus A.Štuopys iš jų išgirdo, kad prasidėjus „Draugystės“ geležinkelio stoties statybai kapinėse ant antkapių puotaudavo darbininkai.

Po jų apsilankymų gyventojai kapinėse surinkdavo krūvas tuščių butelių ir konservų dėžučių.