Kaip mergaitės įtraukiamos į pornografijos verslą

Rūtos mama pradeda pasakojimą nesulaikydama ašarų. Istorija, kaip jos dukra išvažiavo uždarbiauti į šalies sostinę, virto šeimą sukrėtusią drama, kuomet dar gimnazijos nebaigusi Rūta buvo įtraukta į pornografijos verslą.

Pasakodama dukters istoriją mama nuolat ieško atsakymų, ką gi ji padarė ne taip, kad mergina iš geros, šeimos atsidūrė tokioje situacijoje.

„Mes paprasta darbininkų šeima, nors gyvename nedideliame miestelyje, su vyru nuolat stengėmės, kad mūsų vaikams nieko netrūktų. Pasitaupę įpirkdavome net keliones į užsienį, į kurias veždavomės ir dukrą“, – kalbėjo Rūtos mama.

Anot mamos, vaikystėje bei paauglystėje Rūta niekuo neišsiskyrė iš bendraamžių, su tėvais nebuvo didesnių konfliktų, atvirkščiai – mergina buvo labai prisirišusi prie tėvo, su juo palaikė glaudų ryšį. Bendraudama su Rūta mama įžvelgė vos kelis nerimą keliančius ženklus – mergina nuolat norėjo dėvėti brangius drabužius, o vieninteliu priimtinu laisvalaikio būdu laikė apsipirkinėjimą.

Vis dėlto baigdama dvyliktą klasę ji turėjo planų stoti į universitetą. Prieš tai Rūta sugalvojo padirbėti prekiaudama braškėmis sostinėje. Tėvai tokiam norui neprieštaravo, visapusiškai palaikė dukrą ir net buvo sukaupę nemažą sumą pinigų būsimoms studijoms. Be to, sostinėje Rūta taip pat nebuvo palikta likimo valiai – buvo parūpintas būstas pas giminaitę, tėvai nuolat palaikė ryšį su dukterimi.

Istorija apie Rūtos įsitraukimą į pornografijos verslą paaiškėjo, kuomet jos klasės draugė atsiuntė merginos motinai nuorodą su internete patalpintu filmuku. Vaizdo įraše rodoma, kaip Rūta sėdi kambaryje, kur iš jos „interviu“ ima vyras už kadro. Anglų kalba mergina moka labai prastai ir vyras skambina „vertėjui“ – lietuviui jaunuoliui, kurio paprašo išversti pokalbį į lietuvių kalbą. Prodiuseriu prisistatantis vyras už kadro klausinėja Rūtos apie asmeninio gyvenimo detales, prieš tai buvusias seksualines patirtis. Mergina naiviai pasakoja, kad vis dar mokosi mokykloje, pasakoja, kad turi vaikiną. Vėliau įvyksta tai, kas vyksta pornografiniuose filmuose.

Merginos motina pasakoja net neįtarusi, kad braškes pardavinėti žadėjusi jos duktė buvo išgabenta į kitą šalį ir ten nusifilmavo suaugusiems skirtoje juostoje.

Šiam įrašui patekus į viešumą Rūta visiškai užsisklendė, nutolo nuo artimųjų ir draugų, užsisklendė ir nuo tėvų.

„Viskas išaiškėjo tuomet, kai man tą įrašą parodė jos draugė. Dukra buvo sugniuždyta ir pasimetusi, bandėme jos klausti, kas nutiko, kodėl su ja taip pasielgė, tačiau ji tik žiūrėjo į tėvą ir verkė“, – pasakojo mama.

„Tu būsi žvaigždė“

Merginų, pakliuvusių į pornografijos industriją istorijos panašios viena į kitą, tačiau aukos, jausdamos gėdą, dažniausiai pasirenka tylą ir viską išgyvena pačios savo viduje. Tokioje situacijoje atsidūrusi latvė Ilzė (vardas pakeistas) visgi sutiko pasidalinti savo istorija, su sąlyga, kad jos vardas ir pavardė nebus paviešinti.

„Aš tiesiog noriu papasakoti, kaip nutiko man, kad kitos nepakartotų mano klaidų. Gal iš mano istorijos bent viena mergina pasimokys“, – kalbėjo pašnekovė.

Ji pasakojo, kad dar gyvendama Latvijoje, išvykusi studijuoti į kitą miestą susipažino su vaikinu, kuris rodė ji dėmesį bei nuolat pabrėždavo, kad tokia išvaizdi mergina galėtų būti sėkmingu modeliu. Vėliau vyrukas ėmė siūlyti papildomai užsidirbti, tačiau detaliau apie „modelio praktiką“ nepasakojo, tiesiog nuolat kartodavo, kad ji taps žvaigžde.

„Man tada vos suėjo aštuoniolika... Kai esi mergina iš nedidelio miestelio ir tau staiga pradeda kartoti, kad tavęs laukia pasaulinė šlovė, netrunka susisukti galva, aš tikrai patikėjau, kad iš modelio karjeros uždirbsiu pinigų, galėsiu pati padėti mamai, kuri mane augino viena“, – prisiminė Ilzė.

Jos teigimu, kas tai per „modelio darbas“, ji sužinojo filmavimo aikštelėje jau atvykus į kitą šalį: „Man sakė, kad čia tik pradžia, kad turiu nusifilmuoti, kad įrodyčiau, jog esu drąsi ir galiu atvirai pozuoti. Žadėjo, kad po šio darbo seks podiumai ir fotosesijos Milane bei Paryžiuje.“

Mergina pasakojo, kad narkotikų jai nebuvo duota, tačiau prieš pat pradedant filmuoti, jai liepė išgerti nemažą porciją alkoholio bei kelias tabletes stiprių raminamųjų vaistų „Xanax“.

„Jie man sakė, kad tai tiesiog padės atsipalaiduoti, tačiau man realiai susisuko galva, viską jaučiau kaip per rūką. Nežinau net kiek visa tai truko, aš niekada gyvenime nebuvau tokia pažeminta. Pati sau jaučiausi be galo šlykšti“, – braukė ašaras ji.

Po to ji grįžo į gimtąją Latviją, tačiau čia neužsibuvo: „Jaučiau tokią gėdą iš šleikštulį, kad susikroviau daiktus, mečiau mokslus ir išvažiavau gyventi į kitą šalį, tiesiog nebegalėjau čia likti. Tas vaikinas su manimi dar bandė kontaktuoti, įkalbinėjo, kad niekam nesakyčiau jo vardo, net grasino susirasti mano mamą ir nusiųsti jai video kopiją. Labai bijojau, bet nutariau nuo jo bėgti. Pasikeičiau visus telefonus, išsitryniau anketas socialiniuose tinkluose.“

Kodėl policija užsimerkia?

Lietuvoje verbavimas į pornografijos verslą vyksta panašiai: merginos įkalbinėjamos, joms tarpininkaujama kelionėse į šalis, kur pornografija yra legali.

„Dažniausiai verbavimas į pornografijos tinklą prasideda tuo, jog prie naivių merginų ar vaikinų prisiartina asmenys, jiems siūlantys užsidirbti greitų pinigų, išspręsti užklupusius finansinius nesklandumus arba išgarsėti. Kaip bebūtų, net manantieji, jog dalyvavimas tokiose vaizduose apsiribos tik vienu kartu – dažnai klysta. Į pornografijos tinklą įtraukti asmenys neretai vėliau būna šantažuojami grasinant išviešinti vaizdo turinį artimiesiems ir pažįstamiems, spaudžiama ir toliau tęsti šią veiklą motyvuojant tuo, kad jei auka bus „paklusni“ niekas niekada nesužinos, kuo iš tiesų ji „prisiduria“ prie pragyvenimo“, – teigė Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro psichologė Gražina Sapiegienė.

Sužinojusi apie Rūtos patirtį, jos šeima nedelsiant kreipėsi į policiją, byla buvo perduota vieno miesto Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus pareigūnams. Šie apklausė merginą ir, nustatę, kad nusikaltimo vykdymo metu ji buvo pilnametė, o pats nusikaltimas nevyko Lietuvos teritorijoje, bylą kelti atsisakė.

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimo centro vadovė Kristina Mišinienė ypač piktina toks Lietuvos policijos požiūris. Pasak Kristinos Mišinienės, tokiu atveju, visų pirma, kai pareigūnai apklausia galimas prekybos žmonėmis aukas, profesionalaus psichologo dalyvavimas tiesiog būtinas – Rūtos atveju taip nenutiko.

Šešėlių kupinas verslas

Kad tarp pornografijos verslo ir prekybos žmonėmis yra trapi linija neslepia ir šio verslo atstovai. Alexandre'as Arpadas Szigethy, jau 20 metų dirbantis prodiuseriu pornografijos versle, pasakojo, kad merginų verbuotojai, dar vadinami skautais, niekaip nekontroliuojami. Be to, merginų apsvaiginimas – taip pat ne išimtis.

„Tai priklauso nuo įmonės, režisieriaus bei prodiuserių požiūrio. Kai kurie prodiuseriai laikosi griežto požiūrio dėl alkoholio ar narkotikų vartojimo filmavimo aikštelėje. Kiti gi – labiau tolerantiški, jie mano, kad mergina tokiu būdu labiau atsipalaiduoja. Esu tikras, kad tokių istorijų (kai merginos apsvaiginamos – aut. past.) tikrai yra buvę, tačiau man asmeniškai neteko su tuo susidurti, bent jau ne Vengrijoje“, – teigė prodiuseris.

Tiesa, jis pažymi, kad šiuo metu pornografijos versle vis mažiau nusikalstamumo, nes neva sumažėjo pelnas iš jo. Tačiau veikia įvairiausios „privačios“ studijos.

„Šiuo metu turime labai griežtas taisykles, esame kontroliuojami. Kaip bebūtų, spragos egzistuoja. Pavyzdžiui nėra tikrinama kokiais būdais skautai susiranda merginas. Kita problema – kartais agentūros turi privačius klientus, kurie nėra režisieriai ar prodiuseriai, jie tiesiog turtingi klientai ir agentūros siunčia merginas pas tuos klientus filmuotis, tačiau tai, iš tiesų, dalykas vadinamas „privačiu video“ – vaizdai skirti privačioms kolekcijoms. Realiai tai yra prostitucija, tik su kamera“, – aiškino Alexandre.

Psichologės Gražinos SAPIEGĖNĖS komentaras

– Kodėl merginos susigundo tokiais pasiūlymais?

– Situacija susijusi su labai intymiais dalykais. Dažniausiai taip elgiasi dėl kažkokių vidinių poreikių nepatenkintų. Kažko mama ar tėtis, artimiausi žmonės, nepastebėjo, nepamatė. Tai gali būti labai labai kažkas nedidelio, mažmožis, netgi frazė ar žodis, neatkreiptas dėmesys į kažkokią detalę. Kažkas nuvertinta, sukritikuota.

O poreikius tenkinam tuos, kurie vaikystėje nebuvo patenkinti tam tikrais gyvenimo tarpsniais, mes juos lopome visą gyvenimą. Kaip jos lopome? Ieškome tam kažkokių būdų. Konkrečiu atveju – tai merginos pasirinkimas. Jai atrodė, kad tokiu būdu galima patenkinti kažkokį poreikį, sulaukti, galbūt, dėmesio, galbūt, žavėjimosi, o gal kaip tik atvirkščiai – šokiruoti.

Ar tas poreikis gali būti finansinis? Gali, bet dažniausiai tai yra emocijų tenkinimas, nematerialūs dalykai. Ar savo kūno pardavinėjimas, ar pornografija pirmiausiai yra vidinės tuštumos užpildymas.

Pirmiausiai ieškoma būdų, kaip patenkinti tuštumą. Tam tikrą laiką tas pasirinktas būdas pateisina mūsų pasirinkimus ir gauname tą pseudo pilnatvę. Paskui, gal iš aplinkos komentarai, gal tiesioginiai netiesioginiai, kažkokia žinutė, pamatyta, perskaityta arba numesta replika. Pradeda formuotis kita pusė – reaguoti ir iš tos sveikosios mūsų pusės, jau suaugusios pusės, atsiranda kaltės, gėdos nešvaros jausmas, vidinis konfliktas. Viena pusė kaip ir išgyvena dėl to, ką padarė, bet kita pusė juk tą būdą pasirinko vidinei tuštumai užpildyti, poreikiui patenkinti.

– Kaip turėtų elgtis tėvai, sužinoję apie tai?

– Priimti taip, kaip yra – moralais, aiškinimais, ar gėdinimu tėvai savo vaiką tik dar labiau stumia į neviltį. Reikia priimti savo vaiką tokį, koks jis yra, su jo istorija ir savęs paklausti: „Ką mes padarėme? Koks mūsų indelis, kad mūsų vaikas pasirinko būtent tokį kelią?“ Nes vaikų elgesys visais atvejais yra tėvų problemų veidrodis. Jei kažkas nepatinka vaiko elgesyje, tėvams reikėtų paklausti savęs, ką ne taip jie padarė.

Visi tėvai vaikams nori gero, Jie žiūri iš savo varpinės ir mano, kad tai, kas jų nuomone vaikui yra geriausia, ir yra geriausia. Kodėl vaikas tokiose situacijose bėga? Jis dūsta nuo kažko. Kažkokios laisvės nėra, kažkas užspausta, blokuojama. Vaikas nesijaučia savarankiškas, pilnavertis, pilnai priimtas, saugus, suprastas. Nori ištrūkti.

Jei tėvai prievarta susigrąžins atžalą, vadinasi, jie patenkins savo poreikį, parsitemps jį kaip kokį daiktą namo ir jis vėl bus uždarytas. Po tokių situacijų vaikams suveikia dar ir kita pusė – tas gėdos ir kaltės jausmas, paprastai sakant, jausmas, kad „prisidirbo“, dėl to kyla gėda.

Dėmesio! VISĄ PARĄ veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimo centro SOS numeris +370–679–61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius. Šiuo numeriu skambinti mums kviečiame ir šeimų narius, bet kokių tarnybų atstovus, įtariančius apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Mūsų specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.