Jurbarko byloje paskelbus švelnią bausmę, sukilo žmogaus teisių gynėjai

Sprendimą ragina skųsti

Šiuo metu jau pilnametis vaikinas už tai, kad žiauriai sumušė ir bandė išžaginti šešiolikmetę, buvo nubaustas 3 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant. Tai reiškia, ka už grotų nusikaltėliui pabuvoti neteks. Tiesa, toks teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas.

Žmogaus teisių gynėjai aktyviai ragina tą ir daryti.

„Skaitant informaciją apie teismo sprendimą dėl jurbarkietės prievartavimo ir kūno sužalojimo, deja, tenka konstatuoti, kad mūsų teisingumo sistema neteikia prioriteto nukentėjusių saugumui ir teisingumo atstatymui", - savo pranešime pareiškė Lietuvos žmogaus teisių centro atstovai.

„Už tokio pobūdžio nusikaltimą bausmė yra, švelniai tariant, kukli. Labai tikimės, kad sprendimas bus apskųstas aukštesnės instancijos teismui", - teigė kampanijos "Visų reikalas" atstovai.

Smurtautojus teisina, aukas smerkia

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (LGKT) specialistė, „Visų reikalas" projekto vadovė Mintautė Jurkutė „Vakarų ekspresui" teigė, kad visuomenė yra linkusi pateisinti smurtautojus. Tai būdinga net žiniasklaidai. Tad nieko nuostabaus, kad neteisingu visuomenės požiūriu persmelkti ir teismai, nusikaltėliams taikantys švelnias bausmes.

M. Jurkutė svarstė, kad ir teismuose dirba žmonės, kurie užauga kultūrinėje aplinkoje, pateisinančioje smurtaujančius vyrus.

„Jie dirba tose struktūrose, kurios turėtų organizuoti pagalbą smurtą patyrusiems žmonėms. Tai išties labai susiję", - kodėl teismai kartais linkę sušvelninti bausmes smurtaujantiems vyrams, aiškino ji.

Anot jos, svarbu, kad toks teismo sprendimas būtų skundžiamas.

„Dėl teismo sprendimo sunku komentuoti, mes sakytume, kad vertinga būtų išgirsti Aukštesnės instancijos teismo sprendimą. Bausmė išties yra pakankamai neadekvati pagal nusikaltimo mąstą", - sakė ji.

Anot M. Jurkutės, problema yra susijusi su tuo, kad visuomenė skirtingai vertina smurtą patyrusius ir smurtaujančius asmenis.

„Čia yra itin susiję su nuostatomis, kurias visuomenė turi. LGKT yra padariusi ne vieną tyrimą apie stereotipines nuostatas. Tendencijos, kurias mes matome, yra tokios, kad visuomenė linkusi kaltinti smurtą patyrusias moteris. <...> Žiniasklaidoje būdinga kaltinti moteris: tai blogai apsirengė, tai išprovokavo, gal jos pačios atsakingos, nes galėjo kažką daryti ar nedaryti kitaip. Visuomenė taip pat linkusi sumažinti smurtautojo atsakomybę: (Jurbarko atveju - aut. past) jis paverčiamas vaikinu, kuriam kažkas nutiko, gal jam nepasisekė, jis vargšas norėjo santykių su mergina, o jį atstūmė. Taigi, mes net skatiname merginas persekioti, nes esą tai romantiška. Tokia kultūra.

Tad šio įvykio kontekste labiausiai ir kliūva tai, kad yra išryškinamos to vaikino teigiamos savybės, nesusijusios su nusikaltimu ir jo atsakomybe. Tas savybes net norima pritempti - štai, pažvelkit, su juo viskas gerai, jis veiklus, sportiškas, šaunuolis, tik jam kažkas nutikę.

Tai yra problema, kuri susijusi su nuostatomis, kad moterys pačios kaltos, o vaikinai iki galo nėra blogi. Tačiau svarbu suprasti, kad jis juk sąmoningai pasirinko smurtauti prieš merginą" , - sakė M. Jurkutė.