Juodas trečiadienis pajūrio gelbėtojams

Pirmosios Melnragės paplūdimyje Klaipėdoje tik per plauką išvengta skaudžios nelaimės - jūroje skendo vaikas, o jo gelbėti šoko mama, kuri nemoka plaukti. Šiek tiek po 19 valandos į paplūdimį lėkė greitoji medicinos pagalba ir policijos pareigūnai.

Biudžetinės įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki "Vakarų ekspresui" sakė, kad jūroje skendo 12 metų vaikas. Tai pamačiusi, jo mama puolė gelbėti atžalos.

"Vaikas su mama maudėsi prie kranto, vaiką pagavo srovė, jis pasimetė. Mama ėmė šaukti, kad skęsta, ir puolė gelbėti, pati nemokėdama plaukti", - sakė pašnekovas.

Greitai sureagavus gelbėtojams, abu žmonės buvo išgelbėti ir perduoti medikams. A. Siakki akcentavo, kad visada, kai ištraukiamas skęstantis žmogus, jis vežamas į ligoninę apžiūrai.

Trečiadienį Melnragės ir Girulių paplūdimiuose buvo iškeltos raudonos vėliavos - draudžiama maudytis, o Smiltynėje - geltona vėliava, nurodanti, kad maudytis pavojinga. Link vakaro Antrojoje Melnragėje ir Giruliuose jau buvo iškelta geltona vėliava, tik Pirmojoje Melnragėje liko kaboti raudona vėliava, draudžianti maudytis.

"Ten gilu, dugnas toks, kad yra pavojingiausias paplūdimys. Gelbėtojai leido bristi į jūrą tik prie kranto", - apie Pirmosios Melnragės pliažą kalbėjo A. Siakki.

Pastaruoju metu daugiau skendimų Klaipėdos paplūdimiuose nebuvo, nes praėjusią savaitę buvo gana šaltas vanduo.

Pirmosios aukos

Ne taip laimingai tečiadienis baigėsi Palangoje ir Neringoje. Baltijos jūra pareikalavo pirmųjų aukų šią vasarą.

Nidoje jūroje prie nudistų pliažo skęstantis žmogus buvo pastebėtas apie pusę 3 popiet. Neringos gelbėtojų vadovas Gintaras Kuprys sakė, kad žmogus jau buvo už plūdurų, o netrukus paniro po vandeniu. Žmogaus ieškojo ir gelbėtojai, ir kiti poilsiautojai, tačiau nepavyko rasti. Po kurio laiko jūra kūną atidavė, jį bandė gaivinti medikai, bet galiausiai konstatuota 52-ejų Airijos piliečio mirtis.

"Darė ilgai dirbtinį kvėpavimą, bet, mano manymu, žmogus per ilgai prabuvo vandenyje", - sakė G. Kuprys.

Nuskendęs vyras maudėsi su žmona. Konstatavus vyro mirtį, gelbėtojams teko ją raminti.

Iki šiol Nidos pliaže buvo du skendimai, bet žmonės buvo išgelbėti.

Šventojoje skęstančius žmones gelbėtojai pamatė apie vidurdienį. Palangos gelbėjimo stoties vadovas Jonas Pirožnikas sakė, kad prie molo skendo keturi asmenys: mama, tėvas, vaikas ir dar vienas šeimos giminaitis.

"Yra ženklai sudėti, kad ten neitų maudytis. Jie buvo toliau nuo kranto. Iš pradžių nėra seklumos, o žmonės eina ten, kur didesnės bangos. Bet didesnės bangos prasideda ten, kur gilu. Tos bangos traukia į jūrą.

Tris pavyko išgelbėti. Moterį gelbėtojai taip pat ištraukė į krantą, bet nepavyko atgaivinti. Gelbėtojai ir medikai dirbo apie valandą laiko, deja, jau buvo per vėlu", - pasakojo J. Pirožnikas.

Nuskendusi moteris, pasak gelbėtojų vadovo, buvo 35-erių, ji buvo iš Prienų rajono.

Baltija - visada pavojinga

J. Pirožniko teigimu, trečiadienis buvo itin įtempta diena, nes daug kartų teko žmones varyte varyti į krantą, kad būtų išvengta nelaimės. Paplūdimyje kabėjo geltona vėliava, nurodanti, kad maudytis pavojinga.

"Turėjome ir daugiau skendimų, bet nebuvo atvejų, kad reikėtų gaivinti. Patruliavo gelbėtojai ir su vandens motociklais, parvarėme žmones. Jūra buvo pavojinga. Buvo labai įtempta diena, turėjome labai daug streso", - kalbėjo J. Pirožnikas.

Jis skaičiavo, kad šią vasarą Palangos savivaldybės paplūdimiuose buvo išgelbėtas 31 skendęs žmogus, 8 iš jų reanimuoti ir perduoti medikams, 1 nuskendo. Dauguma skendimų - Šventojoje.

Neringos gelbėtojų vadovas G. Kuprys sakė pastebėjęs, kad lietuviai jau labiau reaguoja į gelbėtojų perspėjimus, tačiau būna problemų su užsieniečiais, ypač Rusijos piliečiais.

J. Pirožnikas pabrėžė, kad Baltijos jūra yra visada pavojinga.

"Ji turi sroves, duobes. Ji pavojinga ir mes niekada nekabiname žalios vėliavos, kad maudytis yra saugu. Reikia realiai įvertinti perspėjimus ir saugotis. Įsivaizduokite - masė žmonių paplūdimyje, gelbėtojai kiekvieną galvą žiūri, stebi. Pasižiūri į vienus, viskas gerai, stebi kitą pusę. Būna, kad atsisuka ten, kur ką tik žiūrėjo, o jau kažkas prašo pagalbos, mojuoja rankomis", - apie kasdienį darbą pasakojo gelbėtojas.

Jis ragino žmones įvertinti ir savo galimybes. Pasak jo, pamačius skęstantį žmogų, visada reikia kviesti pagalbą.

"Jeigu negalite padėti, neikit. Neplaukit į jūrą, jeigu nesate pasiruošę", - poilsiautojų prašė J. Pirožnikas.

Šiemet ugniagesiai visoje Lietuvoje iš vandens telkinių ištraukė jau per 70 skenduolių.

INFORMACIJA

Žmonės jūroje skęsta, nes pakliūva į duobę ir juos pradeda nešti į jūrą atgalinė srovė. Pakliuvęs į srovę žmogus pradeda panikuoti, eikvoti energiją, gauna ne vieną gurkšnį ir taip nuskęsta.
Jei pakliuvote į duobę ir jus neša į jūrą, bet toje vietoje, kur ėjote maudytis, budi gelbėtojai, svarbiausia nepanikuoti. Stenkitės ramiai išsilaikyti ant vandens paviršiaus ir gelbėtojas, pastebėjęs jus, ištrauks.
Jeigu nutarėte išplaukti pats, savo jėgomis, tuomet svarbiausia plaukti atgal į jūrą ir arba į kairę, arba į dešinę. Išplaukti iš tos teritorijos, kur yra duobė, nereikia skubėti ir stipriai plaukti. Ramiai išsilaikyti ant vandens ir plaukti palei krantą į dešinę arba į kairę. Taip išplauksite iš duobės ir jūra tada padės jums pati grįžti į krantą, kur jau duobės nebebus.
Pagrindinis patarimas - nepanikuoti ir nesistengti labai greitai grįžti į krantą. Tai būtų tas pats, kaip upėje prieš srovę plaukti, bet jūroje jūs tik eikvosite energiją.

PATARIMAI. Gelbėtojų instrukcija, kaip elgtis pajutus, kad srovės neša į jūrą.

"Klaipėdos paplūdimių" iliustracija