Iš psichiatrinės paspruko kalinys

R.Isajevo pasigesta naktį iš šeštadienio į sekmadienį. Apie 2 val. ligoninės apsaugą ant kojų sukėlė suveikusi perimetro signalizacija.

Išbėgę į lauką, apsaugininkai terado nuo bendro stebėjimo skyriaus pastato antro aukšto lango nuleistas surištas paklodes.

Tikrinant palatas, vienoje jų iš keturių tebuvo trys ligoniai. Pažadinti iš miego vyrai negalėjo paaiškinti, kur dingo vienas gyventojų - čečėnų tautybės R.Isajevas. Netrukus paaiškėjo, kad smulkaus kūno sudėjimo vyras išsiropštė lauk pro lango viršuje įrengtą siaurą orlaidę. Pasak Rokiškio psichiatrijos ligoninės direktoriaus Algimanto Liausėdo, kol kas tik tiek ir yra žinoma.

Bėglys lengvai įveikė visą bendro stebėjimo skyriaus teritoriją juosiančią 2,5 metro aukščio tvorą, kurios viršuje įrengta signalizacija. Neaišku, ar ligonis naudojosi kokiomis nors pagalbinėmis priemonėmis. Pasak direktoriaus, peržiūrėjus vaizdo kameros įrašus matyti tik per tvorą persiritantis šešėlis.

Beje, ligoninės apsaugos darbuotojai ir ligoninės personalas ne kartą yra atkreipę dėmesį, kad šią metalinę tvorą nesunku perlipti. Kur kas sunkiau įveikiama 4 metrų aukščio gelžbetoninė tvora, juosianti sustiprinto ir griežtojo režimo skyrius, kuriuose laikomi priverstinai gydomi labai sunkius nusikaltimus padarę asmenys.

Dingus R.Isajevui, ligoninės prieigas apžiūrėjo ją saugančios bendrovės „Apsaugos komanda“ darbuotojai, o neradus bėglio buvo informuota policija.

Nei apsauga, nei ligoninės personalas policijai negalėjo suteikti daugiau informacijos, išskyrus tai, kad smulkaus sudėjimo tamsaus gymio vyras vilkėjo tamsiais drabužiais.

Rokiškio rajono policijos komisariato viršininkas Eugenijus Šopis „Vakaro žinioms“ sakė, kad imtasi tokiais atvejais visų būtiniausių priemonių. Tikrintos transporto priemonės, apie pabėgimą informuoti visi policijos komisariatai, renkama informacija apie vietas, kuriose, tikėtina, gali pasirodyti ieškomasis. Spėjama, kad jo tikslas - Vilnius. Kiek bėglys gali būti pavojingas, E.Šopis į svarstymus nesileido: „Visko gali būti, kiekvieną asmenį sunku įvertinti.“

Kadangi nei sekmadienį, nei vakar bėglio paieškos jokių rezultatų nedavė, manoma, kad čečėnas sugebėjo atsidurti jau toli nuo Rokiškio. Juo labiau gali būti, kad R.Isajevas laisvėje turėjo bendrininką. Maždaug tuo metu, kai naktį suveikė signalizacija, pro ligoninę pravažiavo automobilis. Tokią versiją patvirtino ir Rokiškio policijos kriminalistų vadas Rimvydas Narkevičius: „Gali būti, kad jam kažkas galėjo padėti. Jeigu jis turėjo mobilųjį telefoną, vadinasi, palaikyti ryšį su bendrininkais laisvėje problemų nebuvo.“

Už kokį nusikaltimą teismas į Rokiškio psichiatrijos ligoninę yra pasiuntęs R.Isajevą, gydymo įstaigos direktorius tikino negalintis atskleisti. „Tai yra asmeninė informacija, bet nusikaltimas ne smurtinis“, - ramino ligoninės direktorius.

Paprašytas patvirtinti redakciją pasiekusią informaciją, kad čečėnas yra teistas už nužudymą, A.Liausėdas aiškino: „Jo anamnezėje visko buvo (anamnezė - informacija, surinkta iš paciento, jo artimųjų - aut. past.). Aš jo kriminalinės praeities nežinau, jis ne Lietuvos pilietis, daug kartų yra buvęs užsienyje.“

Mūsų žiniomis, R.Isajevas į ligoninę priverstinai gydyti prieš pusantrų metų pakliuvo už narkotikų platinimą.

„Jeigu žmogus yra priverstinai gydomas, nenuostabu, kad jis nori pabėgti“, - tvirtina Rokiškio psichiatrijos ligoninės direktorius A.Liausėdas ir primena, kad paskutinį kartą iš šios gydymo įstaigos ilgesniam laikui buvo pabėgęs pacientas praėjusį sausį.

Tada 38 metų vyras pradingo išėjęs pasivaikščioti į kiemelį. Kol susigriebta, pacientas jau buvo toli. Jis sulaikytas po paros Vilniaus rajone.

Negelbėjo nei grotos, nei aukštos tvoros

Įdomu, kad iš Rokiškio ligoninės nebandė bėgti net garsusis Romas Zamolskis. Čia jis buvo patekęs po to, kai 1994 metais su sėbrais Kaune nužudė senolę. Gaujos tikslas buvo užvaldyti moters pinigus bei butą. Sulaikius žudikus, trys jų buvo nuteisti kalėti po 13-15 metų, o R.Zamolskį, pripažinęs kaltu dėl nužydymo, Kauno apygardos teismas pasiuntė į Rokiškį priverstinai gydytis griežto stebėjimo sąlygomis. Nuo 1996-ųjų trejus metus Zamas tūnojo tyliai, tarsi suprasdamas, kad iš čia pabėgti nebus paprasta. Tikėtina, kad tada jo galvoje gimė paprastesnis planas - jis sulaukė, kol 1999 metais Panevėžio apygardos teismas ligoninės teikimu sušvelnino sąlygas pakeisdamas priverčiamąjį gydymą perkėlimu į psichiatrijos ligoninę pagal gyvenamąją vietą. Kauno rajone, Žiegždriuose, R.Zamolskis iškentėjo apie metus. 2001-ųjų sausio 19-ąją jis dingo ir nuo to laiko prasidėjo gaudynės, jos tęsėsi ištisus 13 metų. Dabar Zamas - Rusijos prokurorų rankose.

Bene daugiausiai jėgų iš Rokiškio rajono policijos pareikalavo 2001 metais sugebėję iš ligoninės pasprukti du nepakaltinami palatos draugai - 26 metų telšiškis Darius Zubavičius ir 35 metų panevėžietis Saulius Grigas. Abu buvo padarę baisius nusikaltimus: telšiškis - pasmaugęs tėvą, o panevėžietis - bandęs nužudyti ir išžaginęs moterį. Abiem teismas buvo skyręs priverstinį gydymą griežtojo stebėjimo sąlygomis. Atlankstę palatos langų grotas ligoniai išsiropštė lauk ir perlipę aukštą tvorą dingo. Jų pabėgimas laiku nebuvo pastebėtas, nes tada šis skyrius neturėjo padoresnės apsaugos - dar nebuvo nei vaizdo kamerų, nei signalizacijos.

Ieškodama bėglių policija ilgokai negalėjo aptikti Kamajų link patraukusių vyrų pėdsakų. Paieškos buvo bevaisės, kol šie įsiveržė į vienišos moters sodybą. Grasindami peiliu, ligoniai atėmė pinigus, maistą, persirengė sausais rūbais ir bandė šeimininkę priversti, kad ši jiems nupirktų alkoholio. Tačiau išgirdę ateinant žmones, jiedu iš sodybos spruko. Aptikusi pėdsakus, policija D.Zubavičių sulaikė po poros valandų, o S.Grigas miške sugebėjo slapstytis dar kone parą. Abu buvo sugrąžinti į ligoninę ir teisiami už plėšimą.

Ypač plačiai nuskamba istorijos, kai iš Rokiškio psichiatrijos ligoninės pasiseka pabėgti pagarsėjusiems nusikaltėliams. Laimė, kad tokie žygiai - retenybė. Iš jos buvo pavykę pabėgti mažametės kaunietės žudikui Pauliui Navickui. 1995 metais Kaune žiemą išžaginęs ir upėje nuskandinęs rogutėmis šliuožinėjusią mergaitę, Gestapo pravardę turėjęs nepilnametis taip pat buvo pripažintas nepakaltinamu. Keletą metų jis buvo gydomas Rokiškyje, vėliau artimųjų pastangomis jau pilnametystės sulaukusį P.Navicką leista perkelti arčiau namų į Kauno psichiatrijos ligoninę. 2007 metų liepą iš ten Gestapui pavyko pasprukti, tačiau jis slapstėsi vos dvi paras. Pareigūnai P.Navicką aptiko jo draugės namuose pasislėpusį skalbinių dėžėje. Bėglys buvo grąžintas į Rokiškį. Netrukus jam kilo pagunda bėgti ir iš šitos ligoninės. Tam sąlygos buvo geros - nors jis buvo pavojingas pacientas, tačiau gydytas bendrojo režimo skyriuje. 2007-ųjų spalio 2-osios naktį P.Navickas išardė palatos lovą, jos metaline dalimi išdaužė lango stiklą, iššoko į kiemą ir, persiropštęs per tvorą, dingo tamsoje. Kadangi jo pabėgimas buvo stebimas, Gestapas toli nenubėgo - jis laisvėje išbuvo vos porą valandų.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“