Gyvą auką užkasusiems nusikaltėliams - griežtas atpildas.

Klaipėdos apygardos teismas už tyčinį savo pažįstamo Rafaelio Šliko (gim. 1975 m.) nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis vakar nuteisė Audrių Mikalauską (gim. 1969 m.), Žygintą Sipavičių (gim. 1969 m.), Antaną Babianskį (gim. 1973 m.) ir Vasilijų Čenokolą (gim. 1952 m.). Jų padarytas nusikaltimas pasižymėjo ypatingu žiaurumu - smarkiai sumuštą Rafaelį Šliką žudikai galop užkasė gyvą: ekspertai nustatė, kad jo mirties priežastis - mechaninė asfikcija, žemėms užspaudus kvėpavimo takus.
Praėjusių metų spalio 18 d. apie prieš kelias dienas keturių vyrų iš namų išsivestą ir nebegrįžusį brolį policijai pranešė nužudytojo sesuo Ingrida. Netrukus policija išsiaiškino, kad jį išsivedė ir Vaiteliuose, prie Vasilijui Čenokolui priklausančio sodo namelio, nužudė bei užkasė Ingridos sugyventinis, už vagystes ir plėšimus keliskart teistas Žygintas Sipavičius su draugais - vaikų lopšelio-darželio "Volungėlė" sargu keturiskart teistu (kartą už išžaginimą) Vasilijum Čenokolu, Vilniaus banko saugotoju-inkasatorium Audrium Mikalausku bei Jonavos rajone gyvenančiu Antanu Babianskiu. Visus juos Ingrida pažinojo.
Prieš nužudymą, spalio 13 dienos vakarą, išgertuvių metu, Audrius Mikalauskas sumušė Rafaelį Šliką - smogė kelis kartus kumščiu į galvą. Rafaelis Šlikas buvo nugabentas į ligoninę. Grįžęs iš gydymo įstaigos jis iš savo skriaudėjo pareikalavo 1000 litų - už tai, kad apie sumušimą nepraneštų policijai.
Gal tai ir galėjo paskatinti girtą ketvertuką spalio 14-osios vakarą susidoroti su Rafaeliu Šliku? Kaip ten bebuvę, bet tąsyk jie nusivežė vaikiną į Vaitelių sodus. Ž. Sipavičius ir A. Mikalauskas akmeniu smogė jam į galvą, pririšo prie namelio viduje esančio stulpo. Po to Rafaeliui Šlikui teko iškęsti ne mažiau nei 40 smūgių, pusę jų - į galvą. Jis daužytas ne vien kumščiais, bet ir kastuvėliu, laužtuvu, spardytas kojomis.
Paskui aukai matant sode buvo iškasta duobė, vaikino burna suveržta lipnia juosta. Jis išrengtas nuogai, parklupdytas prie duobės krašto.
Egzekucija baigėsi tuo, jog Ž. Sipavičius smogė Rafaeliui Šlikui į galvą kūju, o kai šis įkrito į duobę, tuo pačiu įrankiu trenkė į kairę koją. Dar dejuojantis vaikinas buvo užkastas gyvas, nusikaltimo vieta užklota šienu, o nužudytojo drabužiai sudeginti sode buvusioje geležinėje dėžėje.
Kai brolio pasigedusi Ingrida Šlikaitė kreipėsi į policiją, žudikai nutarė lavoną iš sodo išvežti. Jie iškasė R. Šliko kūną ir perlaidojo jį netoli kelio Gargždai - Kretinga.
A. Mikalauskas, A. Babianskis ir Ž. Sipavičius šioje byloje nuteisti ir už vagystę - susitarę ir veikdami grupe spalio 13 dieną iš firmos "Agroekspresas" cecho jie pavogė beveik 5 tūkst. litų vertės įrankių: suvirinimo aparatą, šlifavimo mašinėlę, elektros laidų ir kt.
Paskutinįjį žodį teisme taręs Žygintas Sipavičius prisipažino kaltu, atsiprašė nužudytojo artimųjų už jiems padarytą moralinę ir materialinę žalą bei prašė teismo kiek galint sušvelninti skiriamą bausmę.
Pagal galutinį nuosprendį šiam kaltinamajam teko sunkiausia bausmė. Teismas jam paskyrė 15 metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant griežtojo režimo pataisos darbų atlikimo kolonijoje. A.Mikalauskas nuteistas kalėti 14 metų; bausmę atliks sustiprinto režimo darbų kolonijoje. Tokia pat bausmės atlikimo vieta paskirta ir 11 meų nuteistam kalėti A.Babianskiui.
Visiems trims kaltinamiesiems teismas nusprendė konfiskuoti po pusę kiekvienam priklausančio turto.
Ketvirtajam teisiamajam - V.Čenokolui teismas paskyrė 13 metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje.