Guodžia tik statistika

Savaitgalį skaudžiausia avarija įvyko Raseinių rajone. Šeštadienio popietę kelio Šiluva-Betygala-Ariogala 15 kilometre, Berteškių kaimo ribose, penktos serijos BMW vingyje nesuvaldė 26 metų vyras. Nuo kelio važiuojamosios dalies nuslydęs automobilis vertėsi ant šono ir atsitrenkė į medį. Vairuotoją ir 23 metų moterį iš sumaitotos mašinos, panaudoję hidraulinę įrangą, išlaisvino gelbėtojai. Dauginius kūno sužalojimus patyręs vyras nuvežtas į ligoninę, o jaunai moteriai medikai nieko padėti nebegalėjo. Nuo patirtų sužalojimų ji žuvo. BMW vežtas 4 mėnesių berniukas nenukentėjo.

Vėlų praėjusio penktadienio vakarą Kretingos rajono Padvarių kaime 42 metų moters vairuojama „Toyota Yaris“ partrenkė ir mirtinai sužalojo kelio važiuojamąja dalimi einantį 64 metų vyrą. Šeštadienio vakarą Tauragėje „Nissan Primera“ 42-ejų vairuotojas pervažiavo ir mirtinai sužalojo važiuojamojoje kelio dalyje gulintį nenustatytos tapatybės apie 50-60 metų vyrą.

Vakar ryte netoli Klaipėdos žuvo per judrų Palangos plentą skersai pervažiuoti bandęs 32 metų dviratininkas. Pastarasis išnėrė prieš pat 61 metų moters vairuojamą „Mercedes-Benz B170“, tad mirtino susidūrimo išvengti nebuvo įmanoma. Nukritusį dviratį dar pervažiavęs „VW Golf“ prasidūrė padangas, tačiau jo vairuotojas sugebėjo saugiai sustoti.

Nuo metų pradžios Lietuvoje eismo įvykiuose žuvo 233 žmonės. Per tą patį praėjusių metų laikotarpį mirčių šalies keliuose buvo daugiau - 252.

- Ar galima teigti, kad bandymai šalies keliuose sumažinti mirtį sėjančių avarijų skaičių pradeda duoti teigiamų rezultatų? - „Vakaro žinios“ paklausė Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko Gintaro Aliksandravičiaus.

- Džiaugtis nėra kuo ir ypač žiemos pradžia. Ji apnuogino didžiausias bėdas, tarp jų ir nesaugų pėsčiųjų elgesį keliuose. Tuo labiau kad ir pati gamta šiemet mums netalkina. Pastebėjimai tokie, kad kai būna sniego, keliuose yra saugiau. Atsižvelgdami į oro sąlygas vairuotojai tada važiuoja atsargiau ir natūralu, kad baltame fone pėstieji yra geriau matomi, net jei ir yra be atšvaitų.

Tą patį galima pasakyti ir apie dviratininkus. Juk neuždrausi žmogui žiemą juo važiuoti. Tuo labiau kai nėra sniego.

- Pastaruoju metu būti matomam kelyje raginančių socialinių akcijų netrūksta.

- Tiek švietimui, tiek įvairioms akcijoms, tiek baudų skyrimui vietos dar turime apsčiai. Šiais metais užregistruoti 803 atvejai, kai užvažiuota ant pėsčiųjų. Pernai - 863. Tačiau iki šios dienos tamsiuoju paros metu tokių įvykių turime 11 daugiau nei pernai - 249. Negalima teigti, kad dėl visų jų kalti pėstieji, tačiau didžiąja dalimi tai tikrai.

Kraupu tai, kad pėstieji kasmet sudaro 41-42 proc. visų žuvusiųjų šalies keliuose. Dėl to mūsų niekaip negali suprasti Europos saugaus eismo ekspertai. O kai dar pasakai, kad kasmet nubaudžiame apie 25 tūkst. pažeidėjų. Tai labai daug.

- Kas gali padėti pakeisti šią situaciją?

- Jei visi nepažeidinėtume Kelių eismo taisyklių, būtų mažiau ir avarijų, ir mirčių. Pėsčiųjų saugumui svarbiausias yra matomumas ir judėjimas kelyje prieš transporto priemonės važiavimo kryptį. Dviratininkui - pagal kryptį ir taip pat matomumas.

Patys matome, kokie dabar rytai ir vakarai, nors pirštu į akį durk. O jei dar lyja ar dulksna... Pastebėti pėsčiąjį ar dviratininką vairuotojui tikrai sudėtinga. O kai pamato kelyje kliūtį, jau būna per vėlu. Kita akimirka - kontaktas ir smūgis.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“