Garsiojoje Palangos koplyčioje - karo pėdsakai

Iki šiol iš vakarų pusės koplyčios sienoje kyšojo svetimkūnis, primenantis bukąjį sviedinio galą.

Praėjusią savaitę žiniasklaidai paskelbus apie įtarimus, jog grafų Tiškevičių rūmų koplyčios sienoje dar nuo Pirmojo pasaulinio karo laikų gali būti įstrigęs artilerijos sviedinys, pirmadienį restauruotojų prašymu koplyčią patikrino Kaune įsikūrusio Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono atstovai.

1915 metais vokiečių karinis laivas iš jūros pusės išties buvo apšaudęs koplyčią, buvo apgriautas jos viršus. Esą ir 2008 metais miręs grafas Alfredas Tiškevičius muziejininkams buvo užsiminęs apie tai, kad koplyčioje galėjo likti nesprogęs sviedinys.

Iškelta ir kita versija - laikantis posakio, kad bomba niekada nepataiko du kartus į tą pačią vietą, prietaringi statybininkai į kai kurių objektų sienas specialiai įmūrydavo nekenksmingus sprogmenis.

Panašu, kad taip būta ir koplyčios atveju - išminuotojai sienoje išties rado sprogmenį. Tiesa, tai buvo Antrojo pasaulinio karo 105 mm sausumos artilerijos pabūklo sviedinys be trotilo ir sprogdiklio.

Tačiau išminuotojų laukė ir siurprizas - koplyčios sienoje aptiktas ir kitas objektas - tai buvo prieštankinio sviedinio dalis, taip pat nekenksminga.

Išminuotojams ištyrus sviedinius jie gali būti palikti Gintaro muziejuje, tik jau kaip eksponatai.