Gaisre sudega ir draudikų geranoriškumas

Panaši klaipėdiečio Jono Pupšio patirtis byloja, kad turint kibirą kantrybės ir gerus teisininkus, draudikus įmanoma priversti atlyginti patirtą žalą taip, kaip ir pridera.

Pasaka be galo

Gaisras Šakių rajone Išdagų kaime kilo pernai vasario 15 d. R. Musvydas pasakojo, kad rąstinis namas buvo ką tik baigtas statyti ir jo šeima jau ruošėsi į jį persikelti gyventi.

"Po gaisro liko tik pirmas namo aukštas, bet ir tas apdegęs ir sulietas vandeniu. Kadangi 10 metų draudėmės draudimo bendrovėje "ERGO Lietuva", tvirtai tikėjau, kad visi nuostoliai bus atlyginti. Deja..." - atsiduso Šakių rajono gyventojas.

Pasak jo, Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistai padarė išvadą, kad gaisras kilo dėl trumpo jungimosi elektros instaliacijoje. Po kelių dienų atvyko ir draudimo kompanijos samdyti ekspertai, kad ištirtų gaisro priežastis ir nustatytų patirtos žalos dydį.

SITUACIJA. Šiuo metu, pasak Ričardo Musvydo, sudegusio namo atstatymo darbams jau išleista 334 tūkst. litų, o draudimo bendrovė yra pervedusi tik 219 tūkst. ir daugiau nesiruošia duoti. Ričardo MUSVYDO nuotr.

"Draudimo ekspertai žalą įvertino 292 tūkstančiais litų. Mes patys kreipėmės į bendroves "Girių projektai" ir "Hidrokesta", kad apskaičiuotų, už kokią sumą galima atstatyti namą. Jų pateiktos sumos gerokai skyrėsi nuo draudikų - vieni nurodė 358 tūkstančių, kiti - dar daugiau - 392 tūkstančius litų", - pasakojo R. Musvydas.

Draudimo bendrovė esą pervedė avansą ir leido pradėti atstatinėti sudegusį namą, teigdama, kad patirto nuostolio žala bus atlyginta.

"Kai atlikome dalį darbų, tik tada gavome draudimo bendrovės samdytų ekspertų išvadas. Šitaip mums buvo užkirstas kelias pasisamdyti nepriklausomus ekspertus. Draudimo samdyti ekspertai nustatė, kad gaisras galimai kilo dėl kamino dūmtraukio. Tuomet "ERGO Lietuva" Draudimo žalų administravimo vadovas Darius Smetona pasiūlė suderėti galutinį kompensacijos dydį. Birželį susitikimo Šakių "ERGO" kontoroje metu suderėjome, kad draudimo bendrovė mums išmokės 280 tūkstančių litų. Tuo metu tikėjomės, kad kaip nors susispaudę įsiteksime į tokią sumą", - pasakojo R. Musvydas.

Pasak jo, kitą dieną D. Smetona pranešė, esą su generaliniais direktoriais viskas suderinta ir liko tik atlikti operaciją - draudimo bendrovės pinigus pervesti į kliento sąskaitą.

"Po savaitės taip ir nesulaukę pavedimo paskambinome paklausti D. Smetonos, kodėl negauname pinigų. Išgirdome, kad jis dar negauna vieno direktoriaus parašo. Dar po geros savaitės D. Smetona pasiūlė mums pervesti 260 tūkstančių litų, o jei nesutiksime, tai esą dėl kažkokių saugos reikalavimų nesilaikymo sumą sumažins dar 25 procentais", - pasakojo "ERGO Lietuva" klientas.

Šiuo metu, pasak jo, draudimo bendrovė yra pervedusi jam 219 tūkst. litų, o namo atstatymo darbams jau išleista 334 tūkst.

"Turime visas atliktų darbų sąskaitas faktūras. Skaičiuojame, kad dar liko neužbaigtų darbų už maždaug 20 tūkstančių litų", - skaičiavo R. Musvydas.

Pasak jo, šių metų pradžioje jo interesus ginantis advokatas buvo susitikęs su "ERGO" atstovu D. Smetona ir esą tuomet pavyko susitarti, kad draudimo bendrovė išmokės 315 tūkst. litų.

"Tačiau jau kitą dieną D. Smetona vėl pareiškė, kad gausime tik vasarą suderėtą 280 tūkstančių litų sumą", - pasaka be pabaigos negalėjo atsistebėti R. Musvydas.

Draudikų versija

"ERGO Lietuva" Turto draudimo žalų administravimo skyriaus vadovas D. Smetona, paprašytas pakomentuoti iškilusį ginčą su klientu, pateikė savo versiją.

Pasak jo, draudimo bendrovė gavusi kliento pranešimą apie gaisro metu patirtą žalą nedelsdama kreipėsi į statybos darbus atliekančią UAB "Baltijos reisai". Bendrovės statybos darbų atlikimo sąmata sudarė beveik 186 tūkst. litų.

"Klientas buvo supažindintas su šia sąmata, tačiau mūsų siūlyta atstatymo darbus galėjusi atlikti įmonė pasirinkta nebuvo. Vėliau klientas pateikė kitų dviejų bendrovių sudarytas sąmatas, kuriose turto atstatymo darbų kainos sudarė daugiau kaip 350 tūkstančių ir beveik 400 tūkstančių litų. Kadangi buvo trys skirtingos sąmatos, draudimo bendrovė kreipėsi į nepriklausomus ekspertus, kurie galutinai apžiūrėję turtą nustatė, jog patirta žala sudaro apie 293 tūkstančius litų. Remiantis įstatymais, jeigu draudimo bendrovės ir kliento sąmatos skiriasi, draudimo bendrovė turi remtis nepriklausomų ekspertų išvadomis. Į nepriklausomus ekspertus teisę kreiptis turi tiek draudimo bendrovė, tiek klientas", - pasakojo D. Smetona.

Pokalbininko teigimu, nepriklausomiems ekspertams nustačius patirtos žalos dydį, liko tik sulaukti gaisro priežasties ekspertizės išvadų. Draudimo bendrovė klientą įspėjo, kad draudimo išmoka gali būti mažinama 25 proc. tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad gaisras kilo dėl saugos reikalavimų pažeidimo, kaip numato Draudimo įstatymas. Tad kol nebuvo sulaukta išvadų dėl gaisro kilimo priežasties, klientas galėjo būti tikras, kad draudimo bendrovė mažiausiai išmokės 219 tūkst. litų.

"Deja, bet klientas, jo teigimu, atstatymo darbams išleido daugiau kaip 334 tūkstančius litų, o tiek nepriklausomi, tiek Šakių ir Marijampolės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ekspertai konstatavo, jog gaisras kilo dėl netvarkingo kamino, kuris buvo įrengtas nesilaikant saugos reikalavimų. Remiantis draudimo taisyklėmis, dėl šio grubaus priešgaisrinių sąlygų pažeidimo draudimo išmoka turėjo būti mažinama 25 procentais - iki 219 tūkstančių litų.

Visgi, siekdama geranoriškai ir konstruktyviai bendradarbiauti, draudimo bendrovė siūlė nuomonių skirtumą mažinti abipusio supratimo ir susitarimo keliu - nusprendėme išmokos ketvirtadaliu nemažinti ir klientui išmokėti 280 tūkstančių litų. Tačiau kliento nuomonė pasikeitė - jis kreipėsi dėl keliasdešimt tūkstančių litų didesnės sumos. Svarbu atkreipti dėmesį, kad draudimo bendrovė tokios draudimo išmokos mokėti negali, kadangi tokio dydžio išlaidos nėra pagrįstos - kliento pateiktose sąmatose nėra pagrįstos atstatymo medžiagų ir darbų kainos, pačios sąmatos yra labai bendros, neaiškiai išskaidytos, nėra išskirtos papildomos išlaidos, taip pat pateikta nepagrįstų išlaidų", - situaciją išaiškino D. Smetona.

Gavo daugiau nei tikėjosi

Beje, tai ne pirmas atvejis, kai bendrovėje "ERGO Lietuva" namą apsidraudę žmonės įvykus nelaimei yra priversti teisybės ieškoti ne tik su žiniasklaidos pagalba, bet ir minti teismų slenksčius. Prieš porą metų "Vakarų eksprese" buvo aprašyta klaipėdiečio Jono Pupšio istorija, kuris taip pat ginčijosi su "ERGO Lietuva", kai sudegus jo žmonai priklausančiam namui ši atsisakė išmokėti prašomą sumą.

Šiandien po teismų maratono J. Pupšys džiaugiasi - draudimo bendrovė galiausiai išmokėjo net keliasdešimt tūkstančių daugiau nei klaipėdietis tikėjosi gauti.

"Dabar galiu pasakyti, kad kovoti vertėjo, tačiau norint laimėti prieš draudimo bendrovę reikia būti teisiškai išprususiam arba turėti gerus advokatus - aš kreipiausi į tuos pačius, kurie laimėjo Klaipėdos autobusų parko bylą prieš "ERGO Lietuva". Ir, žinoma, prireiks daug kantrybės. Jie tiesiog chamiškai tyčiojasi iš žmonių, o jų taisyklės yra dominuojančios ir šališkos, ignoruojančios kliento teises - taip buvo pabrėžta ir teismuose. Mes prasitampėme teismuose pusantrų metų. Tačiau, kai Vilniaus apylinkės teismas pripažino, kad draudimo bendrovė privalo sumokėti man visą prašomą sumą dėl prarasto turto, "ERGO" sutiko pasirašyti taikos sutartį dėl namo draudimo ir sumokėjo man net 40 tūkstančių litų daugiau nei aš tikėjausi gauti", - pergale šiandien džiaugiasi J. Pupšys.

Pati "ERGO Lietuva" šių metų kovo pabaigoje išplatintame savo pranešime spaudai gyrėsi, kad per pirmus du 2012-ųjų mėnesius registravo 30 žalų, kurias klientai patyrė dėl kilusio gaisro. Žaloms padengti bendrovė esą išmokėjo ir rezervavo beveik 350 tūkst. litų.

Istorija

Bendrovės "ERGO Lietuva" vardas plačiai skambėjo ir kitoje su klaipėdiečiais susijusioje istorijoje. Kone penkerius metus buvo užsitęsęs ginčas tarp UAB Klaipėdos autobusų parko (KlAP) ir šių draudikų dėl žalos atlyginimo už Vokietijoje 2003-iųjų rugpjūčio 19-ąją sudegusį autobusą, vežusį keleivius reisu Erfurtas-Klaipėda. Gaisro metu žmonės nenukentėjo, tačiau apynaujė transporto priemonė sudegė nepataisomai.
2008-ųjų sausį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neskundžiama nutartimi nusprendė, kad "ERGO Lietuva" privalo atlyginti KlAP nuostolius už sudegusį autobusą bei sumokėti delspinigius. "ERGO Lietuva" buvo įpareigota sumokėti draudimo sutartyje numatytą turto sumą - 314 tūkst. litų, apie 55 tūkst. litų palūkanų ir dar 14 tūkst. litų bylinėjimosi išlaidų.