FNTT: naudotais automobiliais prekiavęs kaunietis apsukdavo ne tik valstybę, bet ir pirkėjus

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad Kaune gyvenantis vyriškis, neįregistravęs individualios veiklos, neteisėtai vertėsi naudotų automobilių pardavimu. Per devynis mėnesius vyriškis neteisėtai pardavė 6 automobilius, už kuriuos gavo daugiau nei 21 tūkst. eurų pajamų. Vėliau, įregistravęs individualią veiklą, kaunietis daugiau kaip už 15 tūkst. eurų pardavė dar tris automobilius, tačiau ir iš individualios veiklos gautų pajamų neapskaitė buhalterinėje apskaitoje.

Iš viso per metus automobilių pardavėjas gavo daugiau kaip 37 tūkst. eurų pajamų, tačiau jų nedeklaravo Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikdamas Metinę pajamų deklaraciją, taip išvengdamas prievolės sumokėti pajamų mokestį, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kurių bendra suma viršija 5,6 tūkst. eurų.

Be to, tyrėjai išsiaiškino, kad šeši kauniečio Lietuvoje parduoti automobiliai buvo atgabenti iš Šveicarijos, kuri nėra Europos Sąjungos narė, ir už juos nebuvo sumokėta daugiau nei 4 tūkst. eurų importo (muito ir PVM) mokesčių. Dėl to šių automobilių pardavimo kaina buvo žemesnė negu rinkos vidutinė kaina.

Vengdamas mokėti importo mokesčius už automobilius iš Šveicarijos, kaunietis klastojo automobilių pardavimo dokumentus. Parduodamas automobilius, pardavėjas vietoje automobilio pirkimo-pardavimo sutarties pirkėjui duodavo pasirašyti užsienietišką automobilio pirkimo dokumentą, kuriame būdavo nurodoma, kad pirkėjas tiesiogiai Šveicarijoje įsigijo automobilį iš užsieniečio. Taip kaunietis išvengdavo gautų pajamų už parduotus automobilius apmokestinimo, o automobilius įsigijusiems pirkėjams būdavo perkeliama prievolė sumokėti importo mokesčius. Nieko neįtariantys nauji automobilių savininkai apie padidėjusias automobilių įsigijimo išlaidas sužinodavo tik gavę pranešimus iš Lietuvos muitinės apie privalomus sumokėti muito mokesčius.

Baudžiamoji byla dėl neteisėto vertimosi komercine veikla, dokumentų klastojimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas pateikimo valstybės įgaliotai institucijai perduota Kauno miesto apylinkės teismui. Teismui pripažinus kaltinamąjį kaunietį kaltu, jam gali tekti sumokėti ne tik nuslėptus mokesčius nuo neteisėtai gautų pajamų, bet ir nuslėptus importo mokesčius.