Lietuvos baudžiamajame kodekse nustatyti senaties terminai yra per trumpi ir turėtų būti ilginami, o nusikaltimams, baudžiamiems laisvės atėmimu iki gyvos galvos, senatis apskritai neturėtų būti taikoma, teigia mokslininkai.
Pasak Teisės instituto atlikto tyrimo, nemažai pasaulio valstybių, tokių kaip Anglija, Airija, Australija ar Kanada, nepripažįsta senaties taikymo galimybės baudžiamosiose bylose. Tuo tarpu žemyninės teisės tradicijos valstybėse, įskaitant ir Lietuvą, senatis netaikoma tik kai kuriems sunkiausiems nusikaltimams. Ekspertų teigimu, jų sąrašo apimtis svyruoja nuo siauro - nusikaltimų žmoniškumui, karo nusikaltimams - iki plataus - laisvės atėmimu iki gyvos galvos baudžiami su terorizmu susiję nusikaltimai, vaikų grobimas ar seksualinis išnaudojimas.
"Lyginamasis tyrimas parodė, kad Lietuvoje yra numatyti vieni trumpiausių senaties terminų tarp tirtų pasaulio valstybių. Atsižvelgiant į senaties paskirtį, prieita prie išvados, kad šie terminai yra per trumpi", - teigiama Teisės instituto išplatintame pranešime.
[BANERIS]
Kaip pavyzdys pateikiamas Lietuvoje galiojantis 5 metų senaties terminas nesunkiems ir neatsargiems nusikaltimams - nusikalstamam bankrotui, sukčiavimui be kvalifikuojančių požymių, neatsargiam gyvybės atėmimui pažeidus kelių eismo taisykles. Turint galvoje, kokius sunkius padarinius sukelia nusikalstamas įmonės bankrotas ar neatsargus gyvybės atėmimas, anot Teisės instituto mokslininkų, kyla didelių abejonių, ar gali per 5 metus tokios nusikalstamos veikos prarasti savo reikšmę visuomenei, o jų kaltininkų baudimas - tapti beprasmiu.
Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, Teisės institutas siūlo ilginti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminus baudžiamajam nusižengimui nuo 2 (kaip yra dabar) iki 5 metų, nesunkiam ar neatsargiam nusikaltimui, už kurį numatyta ne daugiau kaip penkeri metai laisvės atėmimo, - nuo dabar nustatytų 5 iki 10 metų. Senaties terminus neatsargiems nusikaltimams, už kuriuos yra numatyta ilgesnė nei 5 metų laisvės atėmimo bausmė, ir apysunkiams nusikaltimams siūloma ilginti nuo 8 iki 15 metų, sunkiems nusikaltimams - nuo 10 iki 20 metų, o labai sunkiems nusikaltimams - nuo 15 (kaip yra dabar) iki 40 metų. Senaties terminą siūloma apskritai panaikinti nusikaltimams, už kuriuos yra numatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.
Kartu siūloma senaties terminus skaičiuoti ne iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, kaip yra dabar, bet iki paskirtos bausmės atlikimo pabaigos. Dėl to turėtų sumažėti atvejų, kai dėl senaties teismui tenka nutraukti baudžiamąją bylą nepriėmus apkaltinamojo nuosprendžio ir neišsprendus kaltinamojo kaltumo bei nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimų.
Kaip teigia ekspertai, senaties pritaikymas turėtų būti laikomas pagrįstu tik tada, kai nuo nusikalstamos veikos padarymo prabėga pakankamai daug laiko, per kurį nusikalstama veika ir jos padariniai laipsniškai praranda savo aktualumą visuomenei ir patiems nukentėjusiesiems, ir dėl to kaltininko baudimas tampa beprasmis.
Rašyti komentarą