Dėl išmokų nuteista motina išteisinta galutinai

Klaipėdos apygardos prokuratūra šį nuosprendį apskundė.

Bylą nagrinėjusios LAT teisėjų kolegijos nuomone, prokuroro skundo argumentai nepaneigia apeliacinio teismo išvadų vertinant bylos įrodymus, kurių pagrindų teismas nustatė, jog įdarbintos moters ir antstolio Vladimiro Ševčenkos darbo santykiai nebuvo fiktyvūs, todėl jie nepadarė sukčiavimo nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamajame kodekse.

Anot Teismo, abu išteisintieji iš tiesų susitarė dėl antstolio kontoros archyvo tvarkymo darbų ir įdarbinta mama realiai šiuos darbus vykdė. Darbo sutartyje nustatytas 10 000 lt atlyginimas, nors ir galėtų būti ginčijamas bei vertinamas kaip per didelis už iš esmės techninio pobūdžio darbą, kurį atliko darbuotoja, tačiau darbo užmokesčio dydis yra dviejų šalių – darbdavio ir darbuotojo – susitarimo dalykas.

"Pagrindo išvadai, kad  tokio dydžio atlyginimas objektyviai buvo neįmanomas, nėra" - paskelbtoje nutartyje konstatavo LAT.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymėjo, kad darbo sutartyje nurodymas vienų pareigų vietoje kitų (įdarbinta buhaltere, o dirbo su archyvais) nesukėlė jokių teisiškai reikšmingų padarinių ir esmingai neiškraipė paties  juridinio fakto – įdarbinimo - prasmės. Anot Teismo, nebuvo nustatyta nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų dokumento klastojimo požymių.

Šis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Žemiausios instancijos - Šilalės miesto apylinkės teismas I. Bitinę ir V. Ševčenką buvo nuteisęs laisvės atėmimo bausmėmis bei įpareigojęs atlyginti nuostolius valstybei.