Dabar valstybei labiausiai rūpi kaliniai

Visuomenės būgštavimai, kad nuo liepos 1-osios įsigaliojus Probacijos įstatymui iš pataisos namų į laisvę plūstelės visos jiems teismų paskirtos bausmės neatlikę tūkstančiai nuteistųjų, buvo be pagrindo. Nors pusantro mėnesio 11-oje šalies įkalinimo įstaigų gauti 765 nuteistųjų prašymai dėl lygtinio paleidimo, iki vakardienos teise džiaugtis laisve pirma laiko gavo vos 27 nuteistieji. Praėjusių metų liepą lygtinai buvo paleista 118 nuteistųjų. Dar nė vienas jų neišėjo į laisvę pažymėtas elektronine sekimo apyranke.

Ministras Remigijus Šimašius, pristatydamas įsigaliosiantį Probacijos įstatymą, tikino, kad vieno nuteistojo, laisvėje nešiojančio elektroninę apyrankę, stebėjimas mokesčių mokėtojams kainuotų 13 litų. Tuo tarpu už įstatymus pažeidusio piliečio vieną dieną pataisos namuose mes mokame 50 litų.

Apyrankės kol kas dulka

Praėjus daugiau nei pusantro mėnesio nuo Probacijos įstatymo veiklos pradžios 100 Kalėjimų departamento išnuomotų elektroninio probuojamųjų stebėjimo apyrankių dulka be darbo apskričių Probacijos tarnybose. Jų nuoma kas mėnesį kainuoja 40 587 litus. Taigi viena apyrankė per mėnesį „suvalgo“ 405 litus.

Šių elektroninių įtaisų dar neprireikė, nors, pasak Kalėjimų departamento Laisvės atėmimo vietų skyriaus viršininko Evaldo Gasparavičiaus, 20 nuteistųjų yra sutikę į laisvę išeiti pirma laiko ir būti stebimi. Apyrankės bus užsegtos tik tada, kai nuteistieji pereis probavimo komisijų ir teismų filtrą.

Vakar ministras R.Šimašius „Respublikai“ prisipažino esąs šiek tiek nustebęs, kad elektroninėmis apyrankėmis susižavėjo tiek nedaug asmenų. O tai yra viena sąlygų iškeisti sėdėjimą už grotų į buvimą laisvėje dar pusmečiu anksčiau, nei numato lygtinis paleidimas.

Kodėl tas saldus žodis nevilioja nuteistųjų, R.Šimašius aiškina paprastai: „Kai kas negali susitaikyti, kad bus nuolat stebimas. Žmonės žino, kad įpareigojimai yra rimti. Nuteistieji turi būti namuose, bet daug jų neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. O kiti laukia, kaip čia bus toliau“.

Tačiau, pasak ministro, kadangi nauja tvarka tik įsibėgėja, ko nors kito tikėtis iš karto ir nebuvo galima.

Atrodo, kad kai kuriuos nuteistuosius buvimas už grotų esamomis sąlygomis visai tenkina. Bet nebe už kalnų tas laikas, kai jie persikels į europietiško lygio kalėjimus. Įkurtuves švęsti juose bus lemta tiems, kurių bausmės laikas gerokai peržengs 2017-uosius. Iki tol turi būti uždarytos ir atidarytos keturios naujos įkalinimo įstaigos.

Apie statybas tik svajoja

Bene labiausiai visuomenę domina Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo ateitis. Pasak ministro, šie darbai vyksta „labai konkrečiai“. Dėl kalėjimo iškėlimo į Pravieniškes yra paskelbtas konkursas, pateiktos dalyvių paraiškos korpusui užbaigti. Jame būtų apgyvendinti įkalintieji iki gyvos galvos.

Lukiškių komplekse esanti ligoninė bus perkeliama į Pravieniškes sujungiant dvi pataisos namų sveikatos įstaigas.

R.Šimašius pripažino, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus iškėlimo reikalai juda ne taip sparčiai. Izoliatoriui vieta dar neparinkta, tačiau, tikina ministras, ta diena neišvengiamai artėja.

„Dėl Panevėžio ir Šiaulių tikrai viskas labai aišku, yra konkrečios vietos, tik dar yra šiokių tokių neaiškumų dėl statybų Klaipėdoje, vyksta susirašinėjimas su savivaldybe, bet iš esmės vieta yra“, - dėstė R.Šimašius.

Panevėžio moterų pataisos namai turėtų įsikurti 3,6 ha sklype miesto pakraštyje Mastrakio 6, o Šiaulių tardymo izoliatorius - 8,1 ha plote Ginkūnų kadastrinėje vietovėje.

Ką iš tos pertvarkos laimės visuomenė? Ar ne per daug mes mylime nuteistuosius?

„Kadangi turime nuteistųjų daugiausiai Europoje, pagal gyventojų proporciją aplenkėme ir latvius, ir estus, galėčiau pasakyti, kad mylime nuteistuosius nebent pagal šį kriterijų. O pertvarka skirta efektyvesniam bausmių vykdymui užtikrinti. Sąlygų pagerinimas susijęs tik su tais dalykais, už kurias žmogaus teisių teisme skiriamos sankcijos Lietuvai“, - dėstė ministras įspėdamas, kad jokių ypatingų sąlygų nuteistiesiems nėra ko tikėtis. Kadangi dabar daugiau nuteistųjų nėra izoliuoti ir gyvena bendrabučio tipo patalpose, jie galės tikėtis asketiškesnio gyvenimo atskirose kamerose.

Pasak R.Šimašiaus, visuomenė dėl šios pertvarkos laimėtų, nes nuteistųjų priežiūra būtų pigesnė nei dabar. Į tas šimtametes įstaigas, kurios uždaromos, reiktų daug investuoti. Esą elektros, šilumos tinklus jau reikia keisti, brangiai kainuoja šildymas, per daug kainuoja nuteistųjų saugojimas, o modernias saugojimo priemones įdiegti ten per sunku.

- Mes esame tikinami, kad nuteistąjį stebėti laisvėje pigiau negu jį laikyti už grotų. Bet ar visuomenė nuo to saugesnė, jeigu nuteistasis, neatlikęs visos bausmės, išeina į laivę?  - „Respublika“ paklausė Advokatų tarybos pirmininko Leono Virginijaus PAPIRČIO.

- Visame pasaulyje tokie dalykai yra. Ar jis išeis anksčiau, ar vėliau, jis vis tiek išeis. Jo iš visuomenės neišmesi. Reikia kalbėti apie socializaciją. Jeigu jam atsiveria pataisos namų durys, jis patenka į visuomenę, patenka į šeimą, gal nori atsirasti darbo kolektyve. Bet jis neišvengiamai ateis. Vienas po trejų, kitas po aštuonerių metų. Ir Vakarų pasaulyje dvidešimčiai metų nuteisti žmonės išeina į laisvę po dešimties, dvylikos metų ir visuomenę ištinka šokas. Dar klausimas, ar laisvės atėmimo laikas pasiekia bausmės tikslus. O juk tai yra svarbiausia. Kitą žmogų visą gyvenimą gali laikyti uždarytą, jis nepasikeis. Aš negaliu pasakyti, ar visuomenė saugesnė. Bet visais atvejais tie žmonės išeina.

- Juk yra didesnė tikimybė, kad ilgiau izoliuotas žmogus ilgiau ir nedarys nusikaltimo.

- Bet yra taip, kad vieną išleidžia, kitą sodina. Pats procesas yra nenutrūkstamas, teismai dirba. Čia problema yra kita. Kokia yra visuomenė, kokios yra integracinės galimybės. Ką aš girdžiu - tai neturi darbo, tai neturi kur gyventi, o tie dalykai yra svarbiausi. O juk ir už grotų patenkama įvairiais būdais. Mes pirmiausia matome smurtininkus ir apie juos galvojame, jų bijome. O tų nusikaltimų rūšių yra įvairiausių ir tos bausmės skirtingos. Kitas nors niekada nesmurtavo, bet jam gali grėsti labai daug.

- Tai gal mūsų Baudžiamasis kodeksas per griežtas, jeigu mes nuteisę sudarome sąlygas išeiti pirma laiko? Gal sankcijų „žirklės“ turėtų būti didesnės?

- Čia viskas priklauso nuo baudžiamosios politikos ir kokie yra politikų balsai, kaip jie įsiklauso į baudžiamosios teisės specialistų nuomones arba patarimus. Yra alternatyvios bausmės ir ribos. Jeigu kodekse parašyta nuo dvejų iki penkerių metų, tuoj klausiama, kodėl teismas skyrė trejus, ir įvairiai samprotaujama. Noriu pasakyti, kad teisė yra mokslas, žmogus studijuoja ne vienus metus ir dirba, o kažkas lengva ranka pagal savo supratimą analizuoja, kodėl jam davė trejus ar ketverius metus, todėl ir tas teisėjas atsiduria kvailoje situacijoje. Jam atsiranda baimė. Aš prisimenu bylą, kai jaunam vaikinui grėsė nuo penkerių iki dvylikos metų, o teismas davė dvejus. Ar aš teisėjui kyšius daviau? Sakiau, jūs pasižiūrėkite į žmogų, kad padarytas nesmurtinis nusikaltimas. Patys teisėjai privačiai kalbėdami sako, būtų galima neskirti laisvės atėmimo, bet tiek to, tegu būna tie dveji metai, o aukštesnės instancijos tegul sprendžia kitaip. Baimės pilnos akys, kad kas nors nepagalvotų, kodėl jis taip padarė.

- Kaip reiktų traktuoti ketinimus pataisos namus iškelti iš miestų? Ko čia daugiau, ar rūpesčio visuomene, ar reveransų nuteistiesiems?

- Man teko padirbėti Prancūzijos kalėjimuose. Ten jų yra visokių. Kur sėdi nuteisti iki trejų metų, ten apribota jiems laisvė, bet jie turi kompiuterius, mokosi amatų ir t.t. Žodžiu, gyvena uždaro bendrabučio sąlygomis. Jų laisvė apribota, tas apribojimas jam didžiausia netektis ir didžiausias stimulas tą laisvę susigrąžinti. Ir yra kitas dalykas, kur sąlygos yra tikrai bjaurios, antisanitarinės. Ir tokių dalykų yra ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse. Todėl į klausimą, kam nuo to geriau, galiu atsakyti Lukiškių kalėjimo, kuriam yra daugiau kaip 100 metų, pavyzdžiu. Kokiam kalinių skaičiui jis buvo statomas? Bijau tiksliai pasakyti, kiek kartų daugiau žmonių ten laikoma. Gal dešimt. Daugelyje šalių stengiamasi, kad kalėjimai būtų iškelti už miesto. Tai, sakyčiau, naudinga ir nuteistiesiems, ir pačiai visuomenei.