D. Valys: mirties liudijimų išdavimas - ne policijos rūpestis

Generalinis prokuroras Darius Valys įsitikinęs, kad mirties liudijimų išdavimas turėtų būti ne policijos, bet sveikatos priežiūros sistemos pareigūnų rūpestis.

Generalinė prokuratūra siūlo supaprastinti procedūras, nustatant, jog nesmurtinių mirčių atvejais mirties liudijimus išduotų šeimos gydytojai. Jei medikams kiltų abejonių dėl asmens mirties priežasties, siūloma įstatyme įtvirtinti jų teisę kreiptis į Teismo medicinos institutą atlikti ekspertizę, už kurią, jei mirusysis buvo draustas valstybiniu socialiniu draudimu ir mokėjo sveikatos draudimo įmokas, būtų apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.

Generalinis prokuroras pareikalavo, kad atsakingų institucijų pareigūnai išanalizuotų priežastis, kodėl policija ir teismo medicinos ekspertai skundžiasi dideliais darbo krūviais, o mirusiųjų artimiesiems ir toliau kyla problemų norint gauti mirties liudijimą ar atsiimti kūną laidojimo apeigoms. Tokį sprendimą naujasis prokuratūros vadovas priėmė susitikęs su Teismo medicinos instituto vadovu Alvydu Pauliukevičiumi bei policijos generalinio komisaro pavaduotoju Visvaldu Račkausku.

"Valstybės pareiga aiškintis asmenų mirties priežastį neturi tapti jų artimųjų finansine problema", - teigia generalinis prokuroras, skeptiškai vertinąs policijos, teismo medicinos ekspertų, sveikatos apsaugos sistemos valdininkų, šeimos gydytojų ir laidotuvių paslaugas teikiančių bendrovių požiūrį į nusistovėjusią praktiką.

Pasak generalinio prokuroro, prokuratūroje gaunami skundai rodo gyventojų nepasitenkinimą dirbtinėmis biurokratinėmis kliūtimis patiems organizuoti artimųjų laidotuves, atsisakant jiems nebūtinų teismo medicinos ir brangiai apmokestintų ritualinių paslaugų, nes tik nedidelė dalis žmonių mano, kad jų artimieji buvo nužudyti, ir pageidauja papildomo teisėsaugos tyrimo.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, mirusiojo artimieji privalo pasirūpinti mirties liudijimu, tačiau jei mirusysis sirgo lėtine liga ir ilgesnį laiką nesilankė pas šeimos gydytoją, gauti tokį liudijimą tampa problema. Šeimos gydytojui, į kurio tiesiogines pareigas neįeina lavonų apžiūra, ar greitosios pagalbos gydytojui išskubėjus į kitą iškvietimą ir atsisakius tokį dokumentą išduoti, artimieji priversti kreiptis į policiją, o šie savo ruožtu - į teismo medikus.

Policijos vadovų teigimu, visi pradėti tyrimai turi būti juridiškai įforminti ir apskaityti, o tai didina policijos pareigūnų biurokratinio darbo apimtis.

Teismo medicinos instituto direktorius skundžiasi, jog įstaigai nepakanka skiriamų asignavimų, dėl didelio darbo krūvio užsitęsia ekspertizių terminai, nyksta teritoriniai medicinos ekspertų padaliniai. Šiuo metu iš esmės investuojama ir kokybiškai veikia tik dviejų didžiųjų miestų - Vilniaus ir Klaipėdos valstybinės ekspertinės įstaigos padaliniai.