Buvusioms darbuotojoms - mažesnės kompensacijos

Viena iš moterų - Emilija Matulevičienė - sakė, jog Klaipėdos apygardos teismas kiekvienai moteriai nurėžė kone po 20 tūkst. litų. Visgi didžiąją dalimi moterų ieškinį šis teismas patenkino. Dabar kiekviena jų tikisi gauti kone po 13 tūkst. litų.

"Kita vertus, nėra jokių garantijų, kad tie pinigai mus pasieks. Juk dar yra Aukščiausiasis Teismas. Jei buvę darbdaviai skųsis, galime ir tų pinigų netekti. Taip ir liksime be nieko - tik pašlijusiais nervais ir nusilpusiomis sveikatomis", - atsiduso moteris.

Tiesa, septynios moterys ir pačio žada apygardos teismo sprendimą apskųsti Aukščiausiajam Teismui.

Praėjusių metų rudenį Klaipėdos apylinkės teismas nustatė, jog bendrovė "Klaipėdos kartonas", siekdama nutraukti darbo sutartis su ieškovėmis dėl ekonominių priežasčių, neįvykdė Darbo kodekso reikalavimų ir "sąmoningais, nuosekliais bei neteisėtais veiksmais siekė palaužti ieškovių valią, priversti jas sutikti su darbo teisinių santykių nutraukimu darbdavio pasiūlytomis sąlygomis".

Teismas iš "Klaipėdos kartono" moterų naudai priteisė sumokėti neišmokėtą darbo užmokestį ir delspinigius. Taip pat priteista sumokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo praėjusių metų rugpjūčio 3 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Iš bendrovės taip pat priteista kiekvienai ieškovei sumokėti po 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, padengti patirtus nuostolius ir apmokėti ieškovėms bylinėjimosi išlaidas.

Be to buvo teigiama, kad "Klaipėdos kartonas" turės moterims sumokėti vidutinį vienos darbo dienos užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką. Pastarąjį sprendimą apygardos teismas atmetė motyvuodamas tuo, kad tai neadekvati sankcija. Esą ją reikėtų taikyti tik tuo atveju, jei su atleidžiamu darbuotoju būtų visiškai neatsiskaitoma.

"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad "Klaipėdos kartono" direktorius Arūnas Pasvenskas praėjusių metų vasarį pasiūlė darbuotojoms išeiti iš darbo savo noru ir kaip išeitinę išmoką gauti tik vieno mėnesio darbo užmokestį. Moterys pasakojo, esą spaudimo neatlaikę iš darbo tokiomis sąlygomis išėjo daugiau nei 70 žmonių, tačiau 11 moterų nepasidavė ir reikalavo pagal įstatymą priklausančių išeitinių kompensacijų už pusę metų.

Tuomet "Klaipėdos kartono" vadovybė paskelbė prastovą ir nustatė tvarką, kurios laikantis moterys privalėjo kiekvieną dieną du kartus atvykti į darbovietę užsiregistruoti. Tai jos darė nuo vasario iki pat vasaros vidurio. Už visą šį laikotarpį kas mėnesį joms buvo mokamas apie 200 Lt dydžio atlyginimas.

Iš 11 savo teises pradėjusių ginti darbuotojų liko tik 7. Moterys kovo mėnesį prie darbovietės surengė piketą, tačiau ir po šios viešos akcijos darbdaviai savo pozicijos nepakeitė. Galiausiai jos teisybės nutarė ieškoti teisme ir pirmojoje instancijoje buvo pasiekusios visišką pergalę.