Bendrijų kūrimas duoda darbo teismams

Temidės tarnų akiratyje atsidūrė bendrijos, įsteigtos Kauno g. 39 ir Nidos g. 15 daugiabučiuose.

Įsteigta neteisėtai

"Vakarų ekspresas" jau rašė apie tai, jog dalis Kauno g. 39 namo gyventojų skundėsi, kad bendriją name norima įsteigti prieš jų valią. Namo gyventojai pasakojo, kad gegužės pradžioje šiame name vykusio gyventojų susirinkimo metu buvo svarstoma galimybė registruoti namų bendriją, o kartu atsisakyti bendrovės "Ąžuolyno valda" teikiamų namo administravimo paslaugų. Tačiau esą susirinkimas vyko nepaisant įstatymųs nustatytų taisyklių - teigiama, kad viešas balsavimas buvo vykdomas nesilaikant procedūrų.

Tąsyk gyventojai, kaip paprastai ir būna tokiais atvejais, susiskaldė į dvi grupes - vieni su bendrijos kūrimu sutiko, kiti - ne. Maždaug ketvirtadalis šio namo gyventojų tada surašė raštą, jog jie nesutinka dėl namo bendrijos steigimo, ir pateikė šį raštą namą administruojančiai bendrovei "Ąžuolyno valda".

Rugpjūčio pradžioje Kauno g. 39 name visgi buvo įregistruota bendrija - esą be didelės dalies gyventojų žinios, galimai klastojant protokolus. Rugpjūčio 1 d. dalis gyventojų dėl to kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą.

"Rugpjūčio 3 dieną vyko susirinkimas, į kurį nebuvo įleisti bendrijai nepriklausantys gyventojai. Kadangi aš nebuvau pasirašiusi už bendriją, iniciatoriai manęs į susirinkimą ne tik nekvietė, bet ir nenorėjo įsileisti", - pasakojo bendrijos įkūrimui prieštaravusi Ala Riazanova.

Pasak moters, bendrija ne tik buvo įsteigta neteisėtai, bet ir ne pagal taisykles patvirtinti jos įstatai, išrinktas pirmininkas ir buhalteris. A. Riazanova tikino, jog dabar, pamatę, kaip viskas vyksta, tokios bendrijos nebenori ir dauguma tų, kurie prieš tai pritarė jos įkūrimui.

Nepatinka ir įstatai

Šį faktą "Vakarų ekspresui" patvirtino ir to paties namo gyventoja Ona Daukintienė. Jos teigimu, kai buvo svarstomas bendrijos įkūrimo klausimas, lyg ir atrodė, jog tokie pokyčiai būtų į naudą, todėl moteris bendrijos įkūrimui pritarė. Tačiau paaiškėjus esą neskaidrios veiklos faktams, O. Daukintienė jau tikina jokiu būdu nenorinti, kad tokia bendrija administruotų jos gyvenamąjį namą.

O. Daukintienės teigimu, net ir pasirašiusieji už bendrijos kūrimą buvo apgauti. Kai vyko susirinkimas, gyventojai pasirašinėjo tik už tai, kad būtų įkurta bendrija, tačiau neseniai paaiškėjo, jog tie parašai esą buvo panaudoti ir tvirtinant bendrijos įstatus.

"Kai pamačiau, kokie tie įstatai, mane ištiko šokas. Mums kišo pirmininką iš kito namo, kuris vėliau niekur nepasirašinėjo, po to kaip pirmininkė buvo kišama mūsų namo gyventoja, net nekalbanti lietuviškai. Nuspręsta, kad buhalteris taip pat bus ne mūsų namo gyventojas. O juk prieš tai aiškiai tarėmės, jog jei pirmininkas ne iš mūsų namo, tai bent jau buhalteris tegul būna mūsiškis. O dabar įstatuose parašyta, kad buhalterį nusisamdo pirmininkas. Ir štai jau parinkta įtartina moteriškė", - piktinosi namo gyventoja.

Moterims užkliuvo tai, jog įstatuose aiškiai parašyta, kad bendrijoje galios vienasmenis valdymas - visus reikalus spręs pirmininkas, jis galės neklausti gyventojų nuomonės. Įstatai taip pat numato, jog tuo atveju, jei bendrijos narys apkalbinės, šmeiš ar kaltins vykdančiuosius bendrijos veiklą, jis gali būti nedelsiant išmestas iš bendrijos.

"Mes ne tik pasiskųsti niekam negalėsim, bet ir paprieštarauti ar pasakyti savo nuomonės, - piktinosi O. Daukintienė. - Aš tikrai buvau už bendriją, tačiau ne už tokią, kurioje jau nuo pat pirmos dienos apgaudinėjama. Dabar jau pritariu gyventojams, besikreipusiems į teismą. Norėčiau, kad bendrija būtų likviduota arba jos darbas ir įstatai pertvarkyti. Aš už normalią, sąžiningą bendriją."

Nuo pat pradžių su bendrijos įkūrimu nesutikusi A. Riazanova tikino, jog dabar gyventojai lauks teismo sprendimo. Tikimasi, kad bendrijos steigimas bus pripažintas negaliojančiu.

Nepaisant visų peripetijų, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorė rugpjūčio 12 d. pasirašė įsakymą, kad Kauno g. 39 namo UAB "Ąžuolyno valdos" jau nebeturi teisės administruoti.

Teisme - ir notarė

Uostamiesčio teismas nagrinėja ir kitą "Vakarų ekspreso" aprašytą bendrijos steigimo atvejį. Spalio pradžioje teisėjai pradės gilintis į dalies Nidos g. 15 daugiabučio gyventojų skundą dėl bendrijos "Selenos šviesa" steigimo. Ši bendrija administruoja ir Nidos g. 13 namą.

Anot nepatenkintų gyventojų, steigiant šią bendriją neteisėtai veikė tiek iniciatorė, tiek popierius tvarkiusi notarė.

Nepatenkinti Nidos g. 15 namo gyventojai tikino, jog pernai lapkričio 9 ir 25 dienomis rengti gyventojų susirinkimai neįvyko, nes nesusirinko kvorumas. Anot nepatenkintųjų, bendrijos iniciatorė apgaule rinko gyventojų parašus - esą vieniems sakė, jog pasirašo tik už tai, kad dalyvavo susirinkime, kitų parašus surinko ne iš pačių butų savininkų, o, pavyzdžiui, jų vaikų. Vėliau parašai ir tariamai suklastoti dokumentai atsidūrė pas notarę, kuri patvirtino bendrijos įsteigimą.

Vėliau aštuoniolika Nidos g. 15 namo gyventojų, manydami, kad bendrija įsteigta neteisėtai, sukilo ginti savo teisių. Jie surinko parašus ir kreipėsi į savivaldybę bei iki tol juos administravusias "Marių valdas" prašydami neteikti jokios dokumentacijos "Selenos šviesai" ir toliau vykdyti funkcijas. Tačiau šių metų vasario 18 d. Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius pasirašė įsakymą dėl to, jog "Marių valdos" turi baigti administruoti Nidos g. 13-ąjį namą ir perduoti "Selenos šviesai" administruoti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus, nepanaudotas surinktas lėšas šiems objektams remontuoti ir visas sutartis. Kovo 16 d. buvo pasirašytas analogiškas įsakymas dėl Nidos g. 15 namo.

Tokių atvejų - daug

Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis "Vakarų ekspresui" yra sakęs, kad situacijų, kai vieni daugiabučio gyventojai nori steigti bendriją, o kiti tam priešinasi Lietuvoje - begalės.

"Dažniausiai priešintis pradedama pavėluotai. Juk realiai niekas niekam netrukdo eiti į susirinkimą ir balsuoti prieš. Tačiau dažniausiai tokie žmonės, kurie vėliau verkia, kad nenorėjo bendrijos, nieko nedaro, jog išreikštų savo nuomonę laiku. Juk tam, kad įsteigtų bendriją reikia, kad į susirinkimą ateitų daugiau nei pusė namo gyventojų, ir kad daugiau nei pusė susirinkusiųjų balsuotų "už". Žinoma, labai svarbu, kad būtų išlaikytos visos reikiamos procedūros. Jei parašai renkami einant per butus - tai jau nusikaltimas. Kita vertus, į butus galima vaikščioti tam, kad išsiaiškintų gyventojų nuomonę, ar jie palaikytų idėją steigti name bendriją. Tačiau tas pritarimas neturi jokios juridinės galios. Svarbiausia, kad patys žmonės būtų aktyvūs ir žiūrėtų, ką pasirašinėja", - sakė J. Antanaitis.

Visgi jis pataria steigti bendrijas ir tuomet samdyti profesionalus, kad jie administruotų bendrą turtą.

"Kai manęs klausia, koks tuomet skirtumas, atsakau, kad didžiulis, nes viena, kai tau administratorių primeta savivaldybė, ir visai kas kita, kai tu jį pasamdai pats ir pats su juo sudarai sutartį, numatai sankcijas, jei jis neatliks savo pareigų tinkamai. Nes kai du senukai įsteigia bendriją ir jų pagrindinis tikslas yra tik sutaupyti pinigų, tai prilygsta nuosavo turto naikinimui. Juk aš negaliu kojinių nešioti visus metus, man vis tiek prireiks muilo, adatos, siūlų, kad jos būtų tinkamos. O tam teks išleisti pinigų", - sako J. Antanaitis.

"Teismas - nelengvas kelias"

Mindaugas STEPONAVIČIUS, teisininkas, portalo www.blogabendrija.lt įkūrėjas
Tokių atvejų, kai bendrijos steigimo reikalai atsiduria teisme, yra tikrai nemažai - tiek Klaipėdoje, tiek kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Tačiau teismas nėra lengvas kelias, todėl yra tikrai nemažai atvejų, kai butų savininkai nesiryžta kreiptis į teisėsaugos institucijas. Visų pirma, tai kainuoja - ne tik pinigų, bet ir laiko. Teismo procesai gali užsitęsti iki kelerių metų. Per tą laiką atsiranda ir pakeitusių savo nuomonę, ir pavargusių. Kitas dalykas - nėra aiškiai suformuluotos praktikos, teisinis reguliavimas nėra išsamus. Niekas negali garantuoti, koks bus sprendimas. Skirtingos instancijos teismai dažnai priima visiškai skirtingus sprendimus. Tačiau net ir atsižvelgus į visus šiuos sunkumus, teismas yra priimtiniausias sprendimo būdas, nes kitais atvejais procesas yra dar sudėtingesnis ir ilgesnis.

Bendrija, kaip daugiabučio valdymo modelis, nėra blogas dalykas, tačiau patarčiau vos pamačius pirmąsias užuomazgas, kad į viešumą ima lįsti kažkokie asmeniniai steigėjų interesai, suskubti kreiptis į teismą. Kol bendrija neįregistruota, teismas šį procesą sustabdys. Daug sudėtingiau tada, kai bendrija jau įregistruota. Tada teismo proceso metu, kol nepriimti jokie sprendimai, bendrija funkcionuoja be jokių suvaržymų. Vis dėlto, net ir tokiu atveju geriausia kreiptis į teismą, mat burbant ar skundžiantis reikalai tikrai neišsispręs.

Skaičiai

Klaipėdoje yra apie 2 000 daugiabučių. Šiuo metu mieste yra apie 400 daugiabučių savininkų bendrijų. Paprastai kasmet įsteigiama apie 10 naujų bendrijų.