Avarijos Baltijos šalyse: koks elgesys kelia pavojų?

Remiantis Europos Komisijos sukauptais duomenimis, pagal eismo įvykių aukų skaičių tarp trijų Baltijos šalių pirmauja Latvija ir Lietuva. Pagal sužeistųjų ir žuvusiųjų skaičių jos Estiją lenkia daugiau nei dvigubai.

Draudimo bendrovės "Compensa Vienna Insurance Group" sukaupti duomenys byloja, jog viena dažniausių eismo įvykius visose trijose Baltijos šalyse nulemiančių priežasčių - į pašalinius veiksnius sukoncentruotas vairuotojų dėmesys.

Savo įgūdžiais pernelyg pasitikintys gyventojai vairuodami nevengia reguliuoti radijo imtuvo, kalbėti ar naršyti internete mobiliuoju telefonu, bando pakelti nuo sėdynės nukritusius daiktus, todėl laiku nepastebi įspėjančio kelio ženklo ar atvažiuojančio automobilio.

"Užregistruojame ir tokių situacijų, kai išsiblaškius sumaišomi greičio ir stabdžių pedalai. Visai neseniai užfiksavome įvykį Latvijoje, kai, vairuotojui paspaudus ne tą pedalą, automobilis smarkiai trenkėsi į betoninius priekyje buvusios parduotuvės laiptus. Automobiliui padaryta žala siekė net 8 tūkst. eurų", - pasakojo bendrovės Žalų departamento vadovas Mindaugas Balinskas.

Anot jo, dar viena nelaimių priežastis - tiek vairuotojų, tiek ir pėsčiųjų neatsargumas perėjose. Draudikų statistika, net 50 proc. eismo įvykiuose sužalotų asmenų - per perėjas ėję pėstieji. Likusią jų dalį sudaro transporto priemonių vairuotojai, jose buvę keleiviai, dviratininkai ir kiti eismo dalyviai.

Pasak M. Balinsko, tokią situaciją nulemia kelios priežastys. Pirmoji - blogas matomumas esant prastam orui ir pėsčiųjų nedėvimi atšvaitai. Antroji - tiek prieš pat perėjas, tiek ir už jų sustatytos transporto priemonės, neleidžiančios vairuotojams ir pėstiesiems matyti realios situacijos kelyje.

Trečioji - pėstieji, ne visuomet apsidairantys prieš einant per perėją. Dėl to vairuotojams rekomenduojama visuomet įvertinti šiuos veiksnius vertinant situaciją kelyje ir sulėtinti greitį, priartėjus prie pėsčiųjų perėjos.

Nagrinėdami trijose Baltijos šalyse sukauptus duomenis draudikai pastebi, kad nelaimės, įvykusios dėl greičio viršijimo, dažnesnės Lietuvoje ir Latvijoje nei Estijoje.

"Tai greičiausiai nulemia faktas, jog šioje šalyje eismas kontroliuojamas griežčiau - daugiau greičio fiksavimo aparatų, griežtesnės baudos už numatytų apribojimų nepaisymą. Todėl gyventojai, kuriems yra tekę keliauti po visas tris Baltijos šalis, veikiausiai atkreipė dėmesį į tai, jog Estijoje vairavimo stilius kiek kitoks nei Lietuvoje ar Latvijoje, ten rečiau galima pastebėti greitį viršijančių automobilių.

Tiesa, prieš kurį laiką ir Estijoje užfiksavome atvejį, kai nuo kelio nulėkęs automobilis peršoko greta stovėjusią transporto priemonę ir iki pusės įlėkė į šalia stovėjusį namą. O štai Latvijoje buvo atvejis, kai greitį viršijęs automobilis nulėkė nuo kelio ir skriedamas laužė šalikelėje augusius medžius bei krūmus", - prisiminė M. Balinskas.

Tarp eismo įvykius trijose šalyse nulemiančių priežasčių - ir svaigalų vartojimas. Išgėrusio vairuotojo reakcija bei mąstymas būna kur kas lėtesni nei įprastai. Dėl šios priežasties draudikai fiksuoja įvairaus masto nelaimes - tiek smulkesnius įvykius, kai vienas automobilis atsiremia į kitą, jį subraižo ar nežymiai įlenkia, tiek ir skaudžius, sukeliančius rimtų sveikatos problemų ir atnešančių didelių nuostolių.