Apeliaciniame skunde E. Ostapenka teigė, kad pirmosios instancijos teismas šiukščiai pažeidė jo teises į teisingą baudžiamųjų bylų užbaigimo procesą ir padarė jam žalą, kadangi baudžiamąją bylą, iškeltą pagal privatų E. Ostapenkos kaltinimą R. V. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo po įvykio ligoninėje, nutraukė jam atsisakius kaltinimo, o kitos Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos, kurioje viešosios tvarkos pažeidimu dėl to paties įvykio ligoninėje kaltinamas E. Ostapenka, o nukentėjusiuoju pripažintas R. V., dėl jų susitaikymo nenutraukė. E. Ostapenka teismo prašė pripažinti, kad jis su R. V. susitaikė abiejose bylose, ir jas nutraukti.
Teisėjų kolegija nutartyje pažymėjo, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta – kaip ir numatyta baudžiamajame įstatyme, privataus kaltinimo baudžiamojoje byloje teismas surengė taikinamąjį posėdį ir būtent jame E. Ostapenka ir R. V. susitaikė. Tuo tarpu valstybinio kaltinimo byloje, kokia yra J. Ostapenkai iškelta baudžiamoji byla dėl viešosios tvarkos pažeidimo, taikinamojo posėdžio instituto baudžiamasis įstatymas nenumato. Todėl E. Ostapenkai iškeltos baudžiamosios bylos dėl šio nusikaltimo prieš R. V. nutraukimas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, ko E. Ostapenka ir prašė apeliaciniame skunde, negalimas.
Teisėjų kolegija dar akcentavo ir tai, kad bylą nagrinėjant apylinkės teisme E. Ostapenka sutiko, kad byla būtų nagrinėjama nedalyvaujant jo advokatui, savo procesines teises suprato ir pats savo iniciatyva pateikė teismui prašymą nutraukti privataus kaltinimo procesą jam ir R. V. susitaikius.
Ši Klaipėdos apygardos teismo nutartis neskundžiama.
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą