Prezidento veto: valstybinis kainų reguliavimas galimas tik išimtiniais atvejais

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė dekretą, kuriuo grąžina Seimui pakartotinai svarstyti balandžio 7 d. priimtus Civilinės saugos, Nepaprastosios padėties įstatymo ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymų pakeitimus, kuriais numatyta galimybė valstybės valdžios institucijų sprendimais nustatyti tam tikrų prekių ar paslaugų pardavimo ar tiekimo apribojimus, įskaitant ir maksimalias prekių ar paslaugų kainas.

Prezidento nuomone, valstybinis kainų reguliavimas galimas tik išimtiniais atvejais, kai reikia ypatingų – nepaprastų priemonių, pavyzdžiui, šalyje paskelbus nepaprastąją padėtį.

„Valstybinio lygmens ekstremalios situacijos dėl įvairių priežasčių yra skelbiamos beveik kasmet, todėl tokios aplinkybės savaime nesudaro pagrindo taikyti itin sudėtingas ir rizikingas kainų reguliavimo priemones. Praktika ne kartą patvirtino, kad kainų stabilizavimą leidžia pasiekti ne ribojimai, bet trūkstamų prekių ir paslaugų pasiūlos didinimas ir biurokratinių kliūčių mažinimas. Grąžindamas Seimui įstatymų paketą tobulinti, teikiu pasiūlymą įpareigoti Vyriausybę iškilus poreikiui efektyviai spręsti staiga išaugusių kainų problemą ne neveiksmingais draudimais, o prekių prieinamumo ir pasiūlos didinimo priemonėmis“, – sakė Prezidentas.

Šalies vadovas taip pat pabrėžė, kad pagal Konstituciją ūkinės veiklos laisvė gali būti ribojama tik siekiant konstituciškai svarbių tikslų ir laikantis konstitucinio proporcingumo principo.

Pasak Prezidento, valstybinis kainų reguliavimas būtų susijęs su nuolatine, sudėtinga ir reikšmingų administracinių sąnaudų reikalaujančia prekių ar paslaugų rinkos ir kaštų analize, kuri gali būti netiksli ir atnešti finansinės žalos ir verslui, ir vartotojams, ir visai šalies ekonomikai.

„Maksimalių kainų nustatymas daugeliu atvejų lemia prekių ar paslaugų deficitą, nes tokios kainos nebūtinai padengia visas gamintojų ir tiekėjų sąnaudas. Tai iš esmės prieštarauja skelbiamam įstatymų leidėjų tikslui ekstremalios situacijos sąlygomis išvengti būtinų prekių ar paslaugų trūkumo“, – teigė Prezidentas.

Šalies vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad rengiant Civilinės saugos įstatymo pakeitimus nebuvo atliktas išsamus numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas.

Atsižvelgdamas į išvardytus siūlomo naujo teisinio reguliavimo trūkumus, Prezidentas siūlo Seimui svarstyti naujus Civilinės saugos įstatymo pakeitimus, kurie numato pareigą Vyriausybei, nustačius galimo būtinų prekių ar paslaugų trūkumo riziką, imtis ūkinę veiklą ir atitinkamų prekių ar paslaugų tiekimą skatinančių ir prieinamumą didinančių priemonių.