KU rektorius prof. Artūras Razbadauskas: „Kovojant su koronavirusu pasėti žmonėse baimę ir paniką – tai pats blogiausias dalykas!..”

„Meldžiamės už visus, kurių dėka mes galime parodyti, kad autistiškų vaikų galia yra didesnė už jų negalią“, – dėkojo broliai pranciškonai, o brolis Benediktas sakydamas pamokslą nepamiršo ir nūdienos aktualijų: „Koronavirusas COVID-19 nuplėšė nuo mūsų veidų kaukes.

Mūsų veiksmai byloja apie mus, kokie mes esame iš tiesų. Ar mes atpažįstame vieni kitus?... Suskubome užsidėti daugkartines marlines kaukes. Jos negelbsti. Mes vėl darome klaidas, darome visas įmanomas klaidas, nes mums kažko trūksta. Gal tiesiai šviesiai ir įvardinkime - dvasinės bičiulystės, Dievo artumo šilumos!

Tikiu bręstančiu pokyčiu, kad taip, kaip buvo, nebebus. Jaučiu Dievo trauklapį ant Lietuvos žaizdų.

Prašau, patikėkite, kaip niekad iki šiol mums svarbu melstis, kad postpandeminė visuomenė atsinaujintų atjautai ir bendrystei!..“, - kalbėjo brolis Benediktas, savo pamoksle išreikšdamas viltį, jog kasdieną neišvengiamai artėjame prie koronaviruso pandemijos pabaigos.

Šia išskirtine proga Klaipėdos universiteto rektorius, prof. dr. Artūras RAZBADAUSKAS mielai sutiko pasidalinti profesionalaus mediko patirtimi bei savo mintimis ne vien tik apie grėsmingąjį koronovirusą COVID-19, bet ir apie autizmo spektro sutrikimą turinčius kitokius vaikus, likimo nuskriaustus, o gal, atvirkščiai, Dievo apdovanotus?

Iš tikrųjų autizmo spektro sutrikimo diena pasauliui yra svarbi jau vien todėl, kad atkreipiamas visuomenės dėmesys solidarizuojantis, sakyčiau, ne tiek su likimo nuskriaustais, kiek su Dievo palaimintais vaikais.

Manau, tai filosofinis klausimas, atsakymas į kurį priklauso nuo mūsų požiūrio kampo. Kiekvienai šeimai, auginančiai autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus, tai yra tam tikras iššūkis, nebūtinai bausmė ar kažkas panašaus. Žmonės, kuriems tenka susidurti su šia problema, turėtų nuolatos jausti visuomenės palaikymą.

Nebūtina kalbėti vien tiktai apie koronaviruso pandemijos keliamus iššūkius, juolab kad šiuolaikiniame pasaulyje yra ir daugiau rimtų ligų ir globalaus masto problemų.

Aš manau, labai svarbu, kad Klaipėdos universitetas, ypač Sveikatos mokslų fakultetas, jau eilę metų konstruktyviai bendradarbiauja su Klaipėdos pranciškonų vienuolynu ir broliu Benediktu Jurčiu, kuris yra, sakyčiau, iškilus bei pasišventęs žmogus, vykdant tokius gerai žinomus projektus Klaipėdoje, kaip „Vilties bėgimas“ bei „Vilties miestas“.

Pastaruoju metu plačiai eskaluojamos koronavirusinės krizės metu ne tik akademinei KU bendruomenei, bet ir apskritai pilietinei visuomenei, yra tiesiog būtinas DVASINIS SUSITELKIMAS, solidarumas ir dėmesys kitokiems žmonėms, rūpestis, kaip padėti jiems integruotis, įtraukiant į psichosocialinę bei darbinę veiklą.

Kitokių žmonių negalime socialiai izoliuoti, jie turi jaustis pilnateisiais visuomenės nariais. Juk mes visi gyvename socialioje aplinkoje, tad sutikdami kitokius žmones negalime žiūrėti į juos tarytum į stigmuotus.

Manau, labai blogai, jeigu uždedama stigma kitokiam žmogui. Todėl Pasaulinė autizmo supratimo diena mums visiems tikrai yra labai svarbi. Statistikos suvestinės aiškiai rodo, kad šiuolaikiniame pasaulyje atsiranda vis daugiau kitokių žmonių, kurie kai kam galbūt ir atrodo likimo nuskriausti, o gal, atvirkščiai, Dievo palaiminti?..

Galbūt tokiu būdu pasireiškia aukštesniųjų jėgų veikimas, idant žmonija susimąstytų, kur link ritasi civilizuotas pasaulis?..

Kalbant apie Klaipėdos universiteto bendradarbiavimą su broliais pranciškonais aš išskirčiau mokslinę sritį. Viena tokių KU veiklų – kuriamas sensorinis sodas, skatinama studentų savanorystė, pagalba ne tik onkologiniams ligoniams, bet ir autizmo spektro sutrikimą turintiems žmonėms tapti pilnateisiais visuomenės nariais.

Vykdomi tarptautiniai studentų mainų projektai. Ne taip seniai Klaipėdos pranciškonų vienuolyne buvo apgyvendinta studentų ir mokslininkų grupė iš Olandijos.

Atidžiau žvelgiant į koronaviruso pandemijos sukeltą krizę Europoje ir visame pasaulyje, mano nuomone, ši globaliai kritiška situacija tikrai padės išryškinti, kas yra kas.

Bet ar nemanote, jog koronavirusinė problematika Lietuvoje šiuo metu yra pernelyg išpūsta ir sureikšminta? Tarkime, Švedijos pavyzdys aiškiai parodo, kad galima ir visai kitokiais metodais kovoti su tuo baisiuoju koronavirusu COVID-19 , neuždarant sienų, neįvedant karantino ir tokių griežtų apribojimų verslui bei šalies gyventojams?

Be abejo, tik laikas, tik istorija pasakys, kas buvo teisus. Būdamas mokslininku ir mediku drįstu teigti, jog kovoje su koronavirusu COVID-19 vyksta mokslinis eksperimentas, kurio metu kiekviena valstybė pasirenka savo taktiką.

Pavyzdžiui, Švedija, Nyderlandai, Japonija pasirinko vienokią taktiką, kai tuo tarpu dauguma Europos valstybių ir JAV pasirinko griežtos izoliacijos, uždarumo taktiką. Kuri taktika iš tikrųjų pasiteisins, aš manau, dabar niekas negali to pasakyti, tik laikas ir istorija parodys, kuri valstybė priėmė teisingus sprendimus, o kuri klydo.

Tačiau ką aš labiausiai norėčiau akcentuoti šioj kritiškoj situacijoje kovojant su koronavirusu, sukelti žmonėse baimę ir paniką, tikrai yra labai blogai, tai pats blogiausias dalykas!..

Tokiais kritiškais atvejais visuomet pravartu remtis statistika. Kaip teigia statistiniai duomenys, vien tiktai šiemet pasaulyje padaugėjo 18 milijonų gyventojų. Kiekvieną dieną pasaulyje padaugėja apie 200 tūkstančių naujų gyvybių.

Šiuo metu beveik 80 tūkstančių žmonių jau mirė nuo koronaviruso, o užsikrėtusiu COVID-19 beveik 1,5 milijono. Tai reiškia, jog mirusiųjų nuo koronaviruso procentas nėra labai didelis. Be abejo, kiekvieno žmogaus mirtis nuo koronaviruso – skaudus atvejis, tačiau kiek kasdien miršta pasaulyje žmonių nuo kitokių diagnozių?!..

Vien tik nuo bado kasdien miršta apie 30 tūkstančių žmonių! Tai yra milžiniški mirčių skaičiai. Mirtys dėl infekcinių ligų vien tik šiais metais pasiglemžė apie 3,5 milijonus gyvybių. Ir tai yra žymiai daugiau aukų negu nuo visiems keliančio baimę, mokslininkams kol kas dar nežinomo koronaviruso COVID-19.

Bet kuriuo atveju, sukelta visuotinė panika dėl koronaviruso veikia daugumos žmonių sociopsichologinę būklę. Ir mes, pasibaigus koronavirusinei pandemijai, turėdami konkrečius skaičius bei rodiklius, galėsime aiškiai pasakyti, kiek per šį karantininį laikotarpį žmonių nusižudė, kiek mirė nuo kitų ligų, kurias iššaukė gili depresija?..

Taip, dabar Lietuvoje yra įvestas karantinas. Kaip medikas aš suprantu, kad šiuo metu privalu jo laikytis, siekiant sumažinti mūsų sveikatos sistemos „perdegimą“. Nors ir nemanau, kad Lietuvoje gali taip nutikti, nes daug ką lemia kultūriniai kiekvienos šalies ypatumai.

Daugiau į Šiaurę esančioje Lietuvoje, skirtingai nuo pietinių Europos valstybių, Italijos, Ispanijos, Prancūzijos, tokio didelio masto koronaviruso aukų skaičiaus tikrai NEBUS, todėl tuo nereikėtų gąsdinti mūsų šalies gyventojų!.. Beje, panašiai ir Skandinavijos šalyse, Vokietijoje, Pabaltijo šalių valstybėse mirčių nuo koronoviruso bus ženkliai mažiau.

Todėl, aš dar kartą sakau, dėl koronaviruso Lietuvoje sukelta panika žymiai didesnė negu jos reikėtų. Manau, tam turi įtakos ir mūsų politinės valdžios keliama panika, nes tokiu būdu, matyt, bandoma pridengti savo pačių padarytas klaidas.

Akivaizdžios klaidos, kai dėl koronaviruso netestuojami gydytojai, nors juos pirmiausiai reikėtų patikrinti!.. Įvedus Lietuvoje karantiną, visų pirma, būtina aprūpinti apsaugos priemonėmis medicinos darbuotojus, kuriems nuolatos tenka kontaktuoti su sergančiais, karščiuojančiais žmonėmis.

O ką mes matome dabar? Politikai su respiratoriais sėdi Seime, kai tuo tarpu medikai, kuriems tenka dirbti su padidintos rizikos žmonėmis, verčiasi kaip kas išmano?!..

Aš nekalbu apie tai, kokie dėl užsitęsusio karantino bus skaudūs psichosocialiniai ir ekonominiai padariniai mūsų valstybei. Siaučiant koronaviruso pandemijai vis garsiau kalbama apie geopolitiką, netgi keliamas Europos Sąjungos vienybės klausimas, nes stinga solidarumo tarp ES Bendrijos šalių šiuo išties kritišku metu.

Man, kaip medikui, sunku suprasti, kokią naudą kovojant su koronavirusu duoda uždarytos valstybinės sienos?.. Jungtinės Amerikos valstijos juk neuždarė sienų tarp savo valstijų.

O ką gero davė Europos Sąjungos Bendrijos šalims sienų uždarymas?.. Dar galėčiau suprasti, jeigu Europos Sąjunga karantino laikotarpiu užsidarytų nuo kitų šalių. Jeigu paimtume, pavyzdžiui, Lenkiją, Latviją ir Lietuvą, visur panašus nuo koronaviruso susirgusiųjų skaičius, o sienos uždarytos.

Adekvačiai mąstant tikrai sunku pateisinti tokius politinius sprendimus. Švedai iš esmės nepritaria valstybinių sienų uždarymui, tad ar nevertėtų ir mūsų politikams daugiau iš skandinavų pasimokyti?..

Mano nuomone, pirmiausia reikėtų apsaugoti labiausiai pažeidžiamus garbaus amžiaus žmones, juos izoliuojant nuo likusios visuomenės dalies, o ne uždarinėti sienas tarp ES valstybių!..

Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras RAZBADAUSKAS: „Ką aš labiausiai norėčiau akcentuoti šioje kritiškoj situacijoje kovojant su koronavirusu, sukelti žmonėse baimę ir paniką, tikrai yra labai blogai, tai pats blogiausias dalykas!..“ 

Žodžiu, jūsų, kaip mediko, netenkina Lietuvoje priimami politinės valdžios sprendimai koronaviruso sukeltos krizės metu?

Aš pats dirbu Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje, Chirurgijos skyriuje, kuris šiuo metu dėl karantino yra uždarytas. Tenka budėti namuose, bet kada gali mane iškviesti esant skubiam atvejui ir aš važiuoju.

Dabar, kai mūsų gydytojams tenka dirbti padidintos rizikos sąlygomis, valdžioje esantys politikai niekaip nesugebėjo susitarti dėl 15 procentų priedo medikams prie atlyginimų. Tai apie kokią politinę nuovoką mes apskritai galime kalbėti?!..

Karščiuojančius ligonius priimantys medicinos darbuotojai iki šiol ne visi turi respiratorius, jiems tenka dirbti su kaukėmis, kai tuo tarpu Seimo nariai sėdi parlamente apsirūpinę geriausiais respiratoriais!.. Ir kaip visa tai aš turėčiau vertinti? Tai tik eilinį kartą parodo, koks valdžioje esančių politikų sąmoningumas ir kompetencija.

Išimtinai kritiškais momentais geriausiai išaiškėja, kas yra kas, tiek mūsų sveikatos apsaugos sistemoje, tiek ir politikoje!.. Išryškėja, deja, ir Lietuvoje veikiantis politinės korupcinis modelis, apraizgęs visą sveikatos apsaugos sistemą. Nemažai medikų dabar paprasčiausiai bijo dirbti rizikos sveikatai sąlygomis ir pasiima nedarbingumo lapelius.

Pastaruoju metu visos kritikos strėlės yra nukreiptos į Klaipėdos universitetinę ligoninę (KUL) ir jos vadovą prof. Vinsą Janušonį. Klaipėdos miesto savivaldybei pavaldi KUL yra viena iš penkių pagrindinių šalies ligoninių, kuriose gydomi koronavirusu COVID-19 užsikrėtę žmonės.

Kai kurie, konkrečiai su SAM bei sveikatos apsaugos ministru siejamos didžiausios Lietuvoje klinikos, įsigudrina nustumti atsakomybę nuo savęs, atseit, tegul vieni dirba, o kiti palieka švarūs...

Mano nuomone, šiuo metu pasaulyje vyksta pats tikriausias, daugybę dedamųjų turintis KARAS. Tai bakteriologinė sritis, geopolitikos ir finansinių galių persiskirstymas. Nuožmi kova su neaiškios kilmės koronavirusu COVID-19 jau virto geopolitiniu - ekonominiu karu, persiskirstant įtakos zonomis tarp šio pasaulio galingųjų.

Mes matome, kad Rusija lėktuvu siunčia pagalba JAV, o Amerikos prezidentas Donaldas Trampas džiaugiasi ir dėkoja Rusijos prezidentui Putinui...

Tuo metu kai mūsų šalyje daug kas politikuoja, pasinaudodami koronaviruso sukelta krize, rimtų specialistų, epidemiologų nuomonė beveik ignoruojama, deja. Bene vieno rimčiausių ekspertų Lietuvoje, užkrečiamų ligų ir AIDS centro direktoriaus, profesoriaus Sauliaus Čaplinsko nuomonę ignoruoja sveikatos apsaugos ministras A. Veryga.

Kažkada sveikatos apsaugos sistemai vadovavęs Vytenis Andriukaitis buvo suformavęs vyriausiųjų specialistų komandą, tardavosi su jais, tačiau sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga nėra linkęs su niekuo tartis.

Dar neseniai buvo norima susidoroti su užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriumi prof. S. Čaplinsku, atleisti jį iš darbo. Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga daro rimtas klaidas, nes vadovaudamas kovai su koronaviru nesitaria su epidemiologais, neturi kompetentingų patarėjų - ekspertų komandos.

Kita vertus, norėčiau pastebėti, jog šioje kritiškoje situacijoje išryškėjo nemažai gerų dalykų.

Tarkim, mokykloms, universitetams teko pereiti prie nuotolinio mokymo, kas anksčiau buvo gan vangiai praktikuojama. Taip pat išryškėjo bendruomeniškumas, savanorystė, visuomenės susitelkimas teikiant visokeriopą pagalbą, o taip pat labai svarbią psichologinę pagalbą. Taigi, koronovirusinė krizė – rimtas iššūkis, turintis ir teigiamų savybių.

Kaip žinote, visais laikais būdavo optimistai ir pesimistai. Pastarieji, ištikus sunkumams, iškart grimzta į depresiją, o optimistai nenuleidžia rankų, jie mato, kas bus po to, kai kritiška situacija bus įveikta.

Kadangi aš pats iš prigimties esu optimistas, tvirtai tikiu, kad Klaipėdos universitetas po šitos krizės netgi sustiprės!.. Vyksta aktyvus KU bendradarbiavimas nuotoliniu rėžimu su žinomais Europos universitetais. Kuriame naujus produktus mokslo inovacijų srityje.

Padedant Seimo nariui, prof. Algimantui Kirkučiui rengiamas ozono dezinfekuojančio poveikio koronavirusui COVID-19 taikomasis mokslinis projektas. Klaipėdos universiteto mokslininkai, bendradarbiaudami su Kretingos įmone „TEREKAS“, sukūrė apsauginius nuo virusų akinius, gaminamus iš plastikinių butelių.

Juk ne veltui Klaipėdos universitetas neoficialiai vadinamas - „Tavo žinių uostas“!..

Didelį įspūdį man paliko šiuolaikinio filosofijos genijaus, Oksfordo ir Jeruzalės hebrajų universiteto profesoriaus Yuval Noah Harari išleista trilogija - „Homo Sapiens“, „Homo Deus“ ir „XXI amžius“.

Visai neseniai, kovo 20 dieną, laikraštyje „Financial times“ jis paskelbė įdomų mokslinį straipsnį „Pasaulis po koronaviruso COVID-19“. Y.N.Harari atkreipia dėmesį į tai, jog Kinijoje vyriausybė nusprendė perimti žmonių kontrolę, visiems gyventojams uždedamos biometrinės apyrankės. O kas gi svarbiau yra žmogui – jo privatumas ar sveikata?..

Pasak prof. Y.N. Harari, sukeltos pasaulinės krizės vienas iš tikslų – kontroliuoti kiekvieną žmogų.

Pasirodo, net ir Lietuvoje rengiamas įstatymas, leidžiantis koronaviruso sukeltos krizės metu tikrinti karantine esančių žmonių elektroninius paštus, klausytis jų pokalbių.

Priėmus tokį įstatymą nebelieka privatumo, vykdomas totalus privačių žmonių sekimas. Jeigu ir toliau bus einama šiuo keliu, labai tikėtina, jog netolimoj ateityje dirbtinis intelektas – kiborgai ims valdyti žmones.

Būtent todėl profesorius Y.N. Harari išskiria tris pagrindines grėsmes šiuolaikiniam pasauliui: dirbtinis intelektas, klimato kaita ir biotechnologijos. Juolab, kad koronaviruso COVID-19 kilmė iš tikrųjų keista, jo atsiradimas mokslininkams iki šiol dar nėra aiškus.

Jūsų nuomone, kada gali būti atšauktas karantinas Lietuvoje? Ar yra šansų, jog po Velykų bus mažiau suvaržymų, bus mažiau žmonėse baimių ir daugiau vilties?

Duok, Dieve, kad taip būtų, nors aš labai tuo abejoju. Remiantis užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičiais pastebimas augimas, tad ir po Velykų tokia tendencija dar kurį laiką išsilaikys.

Mus visus užklupusios krizės metu norėčiau palinkėti tautiečiams sveikatos, kantrybės, supratingumo, neprarasti vilties ir jokiu būdu nepulti į depresiją!..

Šv. Velykų proga – dvasinės stiprybės ir visokeriopos sėkmės. Dėkoju Jums už interviu pokalbį.

Brolis pranciškonas Benediktas JURČYS: „Meldžiamės už visus, kurių dėka mes galime parodyti, kad autistiškų vaikų galia yra didesnė už jų negalią. Tikiu bręstančiu pokyčiu, kad taip, kaip buvo, nebebus. Jaučiu Dievo trauklapį ant Lietuvos žaizdų. Patikėkite, kaip niekad iki šiol mums svarbu melstis, kad postpandeminė visuomenė atsinaujintų atjautai ir bendrystei!..“