Kaip tvarkyti mirusiųjų nuo koronaviruso palaikus

SAM pranešime sakoma, kad kol kas nėra įrodymų, kad koronaviruso infekciją sukeliantis virusas būtų perduodamas tvarkant mirusiųjų kūnus. Tokia prielaida daroma dėl to, kad virusas gali išlikti gyvybingas ant paviršių kelias dienas, tad yra tikimybė, kad gali išlikti ant palaikų. Kūną tvarkantys darbuotojai užsikrėsti gali liesdami mirusiojo kūną, kūno skysčius ar užterštus objektus.

Todėl, kaip rekomenduojama, mirusiojo kūnas mirties vietoje talpinamas į nepralaidų skysčiams polietileninį, nepermatomą maišą ir pervežamas į lavoninę arba perduodamas laidojimo paslaugas teikiančiai įmonei. Darbuotojai, šiame etape tvarkę kūną, nusiima ir palieka individualias apsaugos priemones. Jos kaip ir panaudoti maišai, tvarkomos kaip infekuotos medicininės atliekos.

Paciento mirties vietoje paviršiams, objektams, kurie galėjo būti užteršti koronavirusu, dezinfekuoti naudojamos ligoninėje naudojamos dezinfekuojančios medžiagos, veikiančios virusus.

Valymo darbus atliekantys ir atliekas tvarkantys darbuotojai turi dėvėti medicininę (chirurginę) kaukę, buitines pirštines, akinius ir chalatą, pažymima SAM rekomendacijose.

Mirusiųjų nuo koronaviruso infekcijos skrodimas griežtai nerekomenduojamas. Jei skrodimas neišvengiamas, autopsiją atliekantys darbuotojai turi dėvėti vienkartinį neperšlampamą chalatą su ilgomis rankovėmis, daleles filtruojantį respiratorių FFP2 arba FFP3, veido skydelį arba akinius, nuo įsipjovimų apsaugančias pirštines arba dvejas nesterilias pirštines, apsauginę avalynę (aulinius batus).

Šarvojimo vietoje prie įėjimo / išėjimo iš šarvojimo salės turi būti pakabinta rankų dezinfekavimo priemonė.