Filmo pristatyme susipažinau su Renata Žalpiene, kuri nuo 2013 metų Kalėdų gyvena savo 14-metės dukters Ernestos viltimi išgyventi.
"Kai medikai įvardino diagnozę - pavojingas auglys galvoje, tai buvo peilio dūris į paširdžius, kai tas peilis dar ir sukinėjamas", - pasakojo Renata. Kai iš ligoninės išėjo į kiemą, sakė ji, visai nesitramdydama raudojo ir staugė vilku.
Šiandien Ernesta yra operuota, perėjusi spinduliavimo kursą ir netrukus prasidės kelionės į Kauną chemoterapijos seansams.
"Ernestos liga suvienijo ir bendraklasius, ir visą Sendvario progimnaziją - moksleiviai pasiryžo bėgti vardan mano dukrelės", - jaudinimosi negalėjo nuslėpti onkologine liga susirgusios mergaitės mama.
Ernestai savo bėgimą dedikuos ir "Vaivorykštės tako" mokykla.
Na, o per filmo pristatymą brolis Benediktas pakvietė gausiai susirinkusius paaukoti kas kiek gali Ernestos gydymo išlaidoms.
"Pranciškonai yra elgetaujantys vienuoliai, tad elgetausime ir dar sykį", - paragino jis.
Savanoriai, rinkę aukas, buvo nustebinti - suaukota 3 090 litų, ir jie visų susirinkusiųjų akivaizdoje suskaičiuoti bei buvo įteikti Ernestos mamai.
Paklausta, kam skirs tuos pinigėlius, ji sakė: "Kelionėms į Kauną, maistui Ernestai ir maisto papildams, nuo kurių labai pagerėja dukrelės kraujas", - neslėpė moteris.
Su Ernesta į Kauną važinės tėtis Sigitas, pasiėmęs slaugos atostogas savo darbovietėje. Mat šeima dar augina penkiametį sūnelį Edviną, su kuriuo Klaipėdoje lieka mama. Šeima išgyvena labai sunkų laikotarpį. Kaip ir tūkstančiai kitų onkologinių ligų ištiktų artimųjų, nesvarbu, kokio amžiaus jie būtų.
Jau nuo pirmųjų "Vilties bėgimo" kartų daug kas bėgo savo pastangas dedikuodami susirgusiems artimiesiems, bičiuliams. O prieš kelerius metus bėgikai pradėjo klijuotis ant savo krūtinių gyvųjų ar jau išėjusiųjų portretus. Ir per šį bėgimą, esu įsitikinusi, ant bėgančiųjų marškinėlių matysime ne tik Ernestos portretus. Visiems, suspaustiems vėžio žnyplių, bėgikai linkės iš jų ištrūkti.
Rašyti komentarą