"Vilties bėgimas" - skaičiuojamas "derlius"

Jau trečią kartą nenuilstantis vandens sporto organizatorius, Klaipėdos rajono sporto ir turizmo klubo "Prie Žvelsos" vadovas Gintautas Rusteika vėl kvietė baidarininkus ir dviratininkus įsijungti į vieną sudėtinių "Vilties bėgimo" dalių - "Judėk pirmyn su viltimi". Apie tris šimtus baidarininkų ir kelios dešimtys dviratininkų startavo iš Lapių kaimo sodybos "Prie šaltinio". Atvykstančius registruotis svetingai pasitiko Lapių kaimo bendruomenė, kartu su broliu pranciškonu Evaldu, Šv. Pranciškaus onkologijos centro vadove Aldona Kerpyte juos ir išlydėjusi. Baidarininkai plaukė pasirinktinai 17 ir 32 km, dviratininkai mynė 25 km pedalus neišpasakytai vaizdingomis vietomis. Vakare, kiek atsipūtusius "Judėk pirmyn su viltimi" dalyvius sveikino brolis Benediktas, trasų nugalėtojams įteikdamas ir atminimo dovanėles. Dalyviams buvo skirtas ir dambrelininkų Egidijaus su Kristina Darulių bei Gargždų jaunimo ir vaikų laisvalaikio centro muzikos grupių koncertai.

O sekmadienį broliai pranciškonai į Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčią padėkos mišioms sukvietė "Vilties bėgimo" ir paramos centro savanorius. Po mišių buvo prašoma pasidalinti patirtais jausmais ir mintimis. Kai kurie savanoriai apgailestavo, kad "Vilties bėgimas" - tik kartą per metus. "Nors ir pavargstame registruodami bėgikus, dalindami marškinėlius ir registracijos numerius, pardavinėdami plytas, tačiau tai atperka kažkokia dvasinė euforija. Ji, regis, tampa visuotine",- tvirtino "Vilties bėgimo" savanoriai, dažnas iš kurių jame savanoriavo šeštąjį kartą. Brolis Benediktas ir Šv. Pranciškaus onkologijos centro vadovė Aldona Kerpytė nuoširdžiai dėkojo pasišventusiems žmonėms, o po to savanoriai buvo pakviesti pasrėbti ant laužo liepsnų išvirtos daržovių sriubos, krimstelti sumuštinių ir pabendrauti. Reikėtų pažymėti tai, kad dažnas savanoris kokiu nors būdu yra patyręs onkologinės ligos kirčius - pats ar jų artimieji.Tai ir yra svarbiausia motyvacija dalyvauti dvasinės paramos centro statybų eigoje. O brolis Benediktas pažymėjo: "Gali nutikti ir taip, kad, prabėgus metams, ne vienas klaipėdietis paklaus savęs - "O kur aš buvau, kodėl nebėgau, kodėl neaukojau?" Nes jis nebus "įmūrijęs" savo plytos į šiuos Vilties namus."