Vytautas Jankūnas: "Kol kas - tik į kalną"

Tikrai taip. Apsisprendžiau šeštoje klasėje: būsiu daktaras chirurgas. Man jau tada kažkodėl atrodė, jog daktaras būtinai turi būti chirurgas.

Kas Jūsų tėvai?

Mama - pedagogė. Ji užaugino mane ir dar du brolius, nes tėvas mus paliko, kai buvome dar maži. Kartais mama mus pinigais skatindavo, jei parnešdavome gerus pažymius. Jei blogus - atimdavo. Bet aš visada mokiausi labai gerai, todėl gana anksti supratau, kad gerai mokytis apsimoka. Nors mama niekada nieko neliepė. Neteigė, jog būtinai turėčiau įgyti aukštąjį išsilavinimą ar tapti gydytoju.

Tačiau ne visiems mediciną studijuojantiems gydytojams pavyksta įgyti norimą specializaciją.

Buvau atkaklus. Dar trečiame kurse, kai būsimieji gydytojai ima skirstytis į specializacijų būrelius, patekau į plastikos chirurgų gretas. Noriai asistuodavau gydytojams operuojant. Netaupiau savęs. Asistuodavau ir naktimis. Rašiau mokslinius straipsnius. Ir jei vyresnieji pamato, kad tu ko nors sieki, nori - ima tave globoti, kviesti dažniau į operacijas.

Tikriausiai dauguma mano, kad plastinės chirurgijos gydytojas užsiima tik krūtų didinimu ar pilvo korekcija.

Tai, ką paminėjote, yra estetinės plastinės chirurgijos sritis. Tačiau tai tik dalis plastinės chirurgijos. Plastikos ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas užsiima ir nudegusių vietų, ir nosies, ir galūnių plastika, odos ar krūties vėžio padarinių plastika. Tai ir nervų susiuvimas po traumų, ir inkstų transplantacija. Ir galybė visokių kitų dalykų...

Kalbate apie visa tai su tokia aistra...

Kaip ten žmonės sako: susirask mėgstamą darbą ir tau nereiks nė vienos dienos dirbti. Manęs draugai klausia, kada eisiu atostogauti. Aš atsakau, kad nežinau. Nes aš neatostogauju. Neturiu poreikio.

Tikrai niekur su šeima neišvykstate?

Retai. Ypač dabar, kai namuose du mažamečiai vaikai ir vienas kūdikis.

Ar, be pomėgio operuoti, turite ir kitokių mėgstamų užsiėmimų?

Esu pastovus žmogus. Todėl ir mano darbas, ir pomėgiai nesikeičia. Ir jei aš kartą susižavėjau medžiokle, tai šokti su parašiutu neužsimanysiu. Taigi aš medžioju.

Žmones gelbėjate, o gyvūnus žudote. Negi jums nesuvirpa ranka nusitaikius į gražią stirną?

Galima šauti ir į negražų šerną.

Kodėl medžiojate? Mėsos nebereikia pirkti?

Nušautas žvėris yra daug brangesnis nei pirkta mėsa parduotuvėje. Medžioklė nėra pigus hobis. Kelionės į mišką, šoviniai, apranga, žvėrių šėrimas - visa tai kainuoja.

Vienas mano pašnekovas tvirtino, kad žmogus būna laimingas tuomet, kai sugeba tinkamai paskirstyti laiką darbui ir šeimai.

Niekada nieko nedariau iš eilės. Nemąsčiau taip: pabaigsiu mokslus, tada "apsiženysiu", po to statysiu namą. Viską dariau tuo pat metu. Per paskutiniuosius penkerius metus pabaigiau mokslus, pradėjau dirbti, parašiau ir apsigyniau disertaciją, vedžiau, gimė trys vaikai. Aš labai myliu savo šeimą. Šeima yra mano gyvenimo būdas. O kokia yra žmonos nuomonė apie mano medžioklės ypatumus, kai išeinu beveik parai, nežinau... Bet minėtas balansas, manau, yra.

Reikia tinkamą žmoną išsirinkti?

Žmonos, kaip ir tėvų, neišsirinksi. Kiek, žiūrėkite, tuokiasi, o po kelerių metų iš didelės meilės lieka šnipštas... Manau, kad gera žmona yra likimo dovana. Nors... Jei susituoki po dviejų savaičių draugystės, - visko galima tikėtis, o jei kaip aš - po ketverių metų draugystės ir gyvenimo kartu, nieko ypač naujo susituokus, manau, neatsitiks.

Kitas mano pašnekovas pasakojo nesirinkęs gydytojo profesijos vien dėl to, jog tikėjosi tapęs verslininku uždirbti daugiau.

Gal jis galvojo apie gydytojo karjerą, bet nepagalvojo apie plastikos chirurgo karjerą, - šypsosi. Man duonai ir sviestui tikrai pakanka. Jei būčiau pasilikęs Kaune, būčiau sunkiai vertęsis. Bet aš pasirinkau Klaipėdą, ir čia gaunu padorų atlyginimą.

Ar lengvai kopėte karjeros laiptais?

Neturėjau jokių protekcijų. Visko siekiau pats. Todėl būdavo ir tokių dienų, kai besimokydamas rezidentūroje iš ligoninės neišeidavau savaitėmis. Dirbau ir miegojau ligoninėje. Dar besimokydamas dirbau Kauno klinikose Plastinės chirurgijos ir nudegimų skyriuje, kuriam vadovavo profesorius Rytis Rimdeika. Jis - nepaprastas žmogus, padėjęs man siekti karjeros. Jį laikau savo mokytoju. Profesorius dalyvavo atliekant pirmąją operaciją, padėjo apsiginti medicinos mokslų daktaro laipsnį. Tik jo dėka aš ir patekau į chirurgijos rezidentūrą, ir tik vyresniųjų kolegų dėka vėliau patekau į plastinės chirurgijos rezidentūrą. Šia prasme man tikrai pasisekė: buvau ir pats stropus, ir turėjau gerus, man sėkmingos karjeros linkinčius mokytojus.

Kokių patarimų siekdamas karjeros iš jų gavote?

Vieni mokė lipti per galvas, kiti - atvirkščiai - nelipti, - šypsosi. Yra toks rusų posakis: "Naglost menia kormit." Šiame posakyje yra tiesos. Darant karjerą reikia išmokti save pateikti, nebijoti atidaryti naujų durų. Aišku, lazdos nereikia perlenkti.

Tačiau toli gražu ne visi gydytojai turi mokslinius laipsnius, tampa skyrių, ligoninės vadovais.

Čia kaip versle, jei nieko nedarysi, neturėsi net minuso. Jei karjeros nedarysi, tai jos ir nepadarysi. Viskas priklauso nuo poreikių. Kitam gerai taip, kiek ir ką turi. O tiems, kurie nepamatuotai neria į verslą ir žlunga, reikėtų susimąstyti, ar tik ne perdėtu optimizmu gyvena.

Ar sunkiai išgyvenate atvejus, kai operaciją lydi komplikacijos?

Tie chirurgai, kurie tikina, kad juos komplikacijos aplenkia, arba meluoja, arba jų atmintis labai trumpa. Žinoma, ir man pasitaiko. Dirbdamas tą darbą aš labai realiai suvokiu, kad tokių bus. Niekur nuo to nepabėgsiu. Su tuo nekovoju.

Kokios yra jūsų vertybės?

Žmona yra mano stiprybė, o svetimos - silpnybė. O jei rimtai: šeima, draugai, pastovumas, tikslų konkretumas, objektyvus aplinkos vertinimas ir kryptingumas.

Kokios yra jūsų sėkmės prielaidos?

Mama, šeima ir užsispyrimas.

Kur išleidžiate pinigus?

Pinigai yra labai geras dalykas. Ir kuo jų daugiau, tuo geriau. Niekada nepamiršiu to meto, kai likę vieni su mama labai "biednai" gyvenome... Todėl pats stengiuosi lipti tik į kalną. Ir uždirbti kuo daugiau. Kažkada ėjome su žmona Laisvės alėja ir svajojome: kaip būtų gerai per savaitę skirti keletą šimtų maistui. Galėtume tada kartais ir kavinėje pavalgyti... Dabar vien sauskelnėms tiek išleidžiame. Negaliu pasakyti, kad esu pinigų vergas. Bet yra labai smagu, kai galiu nueiti su vaiku į cirką ir nupirkti jam šviečiantį ar nešviečiantį žaislą ir nesukti dėl to sau galvos.

Ant jūsų rankos matau prabangų laikrodį. Gal turite kokių nors vyriškų silpnybių?

Turiu. Noriu ketvirto vaiko, o žmona sako, kad užteks. Nebent su svetima.

Blogas kareivis tas, kuris nenori tapti generolu. Kokios yra jūsų svajonės?

Norėčiau tapti privačios klinikos savininku.