Tadas Šatkauskas: "Esu maksimalistas"

Taip. Kiekvienas iš mūsų stengiamės būti laimingi, o tam, kad tokie jaustumėmės, siekiame įgyvendinti savo svajones. Vienintelis trukdis toms svajonėms išsipildyti yra mūsų baimės. Dažniausiai nesėkmės baimė sukausto tuos žmones, kurie nelabai tiki savo tikslo realumu ir siekia jo ne savo noru, o "iš reikalo". Nesunku pastebėti: vienaip mes dirbame, kai privalome kažką padaryti, ir visiškai kitaip, jei "degame" idėja. Kita vertus, kai esame priversti kažką padaryti, neretai imame abejoti savo sėkme. O ėmę abejoti, pradedame analizuoti, svarstyti, kol galų gale nesėkmės baimė virsta didesne nei sėkmės noras. Aš asmeniškai niekada nesiekiau sėkmės dėl pačios sėkmės. Ir, beje, visada dirbau tik savo noru. Gal todėl sėkmė manęs neaplenkė.

Esate maksimalistas?

Taip. Sau keliu labai didelius reikalavimus. Niekada nesu pajautęs ar pamąstęs, jog norėčiau ilsėtis ir trauktis į "pensiją". Ir minčių, ir idėjų turiu pakankamai, tad darbas veja darbą: nespėju įgyvendinti vienų idėjų, kai planuose atsiranda dar kelios.

Galbūt tie, kuriems ne taip gerai sekasi, tiesiog neturi gerų idėjų?

Nemanau. Netgi tas žmogelis, kuris šiandien rausiasi po konteinerius, turi nemažai gerų idėjų. Skirtumas tarp sėkmingųjų ir nesėkmingųjų yra tik vienas. Sėkmingieji veikia, o nesėkmingieji patys atsiriboja nuo veiklos. Pastarieji mano, kad idėjas įgyvendinti trukdo ne jie patys, o bloga valdžia, bloga Lietuva, blogi įstatymai, blogi kaimynai... Tokie visada atranda įvairių pasiteisinimų, kodėl jie neveikia. Visada atranda kaltų.

Kokios asmeninės savybės Jums padėjo pasiekti tai, ką turite šiandien?

Savęs nestabdymas. Visada elgiuosi taip - jei kilo idėja, ją nedelsdamas ir labai nesvarstydamas, ar pajėgsiu, stangiuosi įgyvendinti. Taip pat - nuoseklumas. Visada tikrinu save, stengiuosi būti tvarkingas, atsakingas ir nuoseklus versle. Moku išlaukti. Nereikia norėti, kad kiekviena idėja būtų realizuota vos pirštais spragtelėjus.

Sėkmės paslaptis yra tikslo pastovumas?

Taip. Neretai man kitų konsultacinių įmonių vadovai sako: "Tadai - Jūs tikrai esate sėkmingas! Tokioje nepopuliaroje srityje kaip darbų, priešgaisrinė sauga jūs pasiekėte labai daug. Įgijote tokį populiarumą. Vykdote tiek daug projektų. Pas Jus net 80 darbuotojų dirba!" Žinoma, smagu tai girdėti. Kita vertus, juk pats sau negali būti sėkmingas. Tai turi pripažinti kiti. Tačiau sėkmės aš pasiekiau labai aiškiai matydamas pagrindinę savo verslo misiją. Maža to. Matydamas misiją, aš kryptingai ir nuosekliai siekiau tikslo.

Ar esate patyręs nesėkmių? Kaip elgiatės, kai reikalai krypsta ne Jūsų naudai?

Yra buvę gyvenime dienų, kai teko skolintis pinigų net maistui. Tačiau to nesureikšminu. O kai sunku, vadovaujuosi tokia taisykle: "Svarbu elgtis taip, kad paskui nepradėtumei nekęsti pats savęs." Su žmogumi reikia elgtis taip, kaip Šventajame Rašte rašoma: "Mylėk savo artimą kaip pats save."

Versle tai įmanoma pritaikyti?

Sėkmingas esi tik tuomet, kai jautiesi sėkmingas. Šiandieninė mano sėkmė gal būtų juokinga JAV verslininkui milijardieriui Donaldui Trampui, tačiau milijonams žmonių pasiekti to, ką pasiekiau aš, būtų neįtikimai daug, o kai kuriems net neįmanoma. Tačiau jei aš dirbdamas neturėčiau ramybės, vidinės harmonijos, pradėčiau konfliktuoti su verslo partneriais, galų gale pats su savimi - imčiau nekęsti pats savęs, o nekęsdamas savęs gali ir Donaldo Trampo vietoje jaustis ne tik nesėkmingas, bet ir labai nelaimingas.

Apie ką svajojote vaikystėje?

Norėjau nusipirkti naują "Ford Sierra".

Ir būti direktoriumi?

Visada norėjau turėti savo įmonę. Todėl nuo pat mažens puoselėjau mintį nedirbti samdomu darbuotoju. Svajonė išsipildė.

Kokius mokslus esate baigęs?

Klaipėdos universitete baigiau pedagogikos ir psichologijos studijas. Vėliau įgijau teisininko profesiją Vilniaus universitete. Nuolat lankau įvairiausius mokymus, seminarus.

Nuo ko prasidėjo Jūsų karjera?

Nuo mažens buvau verslus. Rinkau ir pardavinėjau vaistažoles. Perrašinėjau muziką draugams. Būdamas jaunas bandžiau vystyti įvairius versliukus. Iš Lenkijos vežiau ir pardavinėjau šildymo prietaisus. Teko užsiimti visuomeninio maitinimo verslu. Tiekiau maisto į namus paslaugas. Minėti darbai man leido pažinti verslo pasaulį, tačiau tuo užiimti man nebuvo įdomu. Idėja užsiimti darbo saugos, konsultacijų paslaugomis man kilo tada, kai man pačiam iškilo darbo saugos klausimų, o į juos atsakymų aš neradau. Būdamas jaunas verslininkas labai pykau, kad mane valstybė verčia užsiimti darbo sauga ir trukdo dirbti: generuoti pinigus. Taigi netyčia aš atlikau rinkos tyrimą. Pagalvojau: "Jei man taip, vadinasi ir kitiems tokių paslaugų trūksta." Ir neapsirikau.

Kokį sprendimą versle laikote svarbiausiu?

Sprendimą, jog viskas turi būti vienoje vietoje. Darbo saugos problemas sprendžiančių įmonių rinkoje buvo, tačiau visos jos teikė vienas ar kitas paslaugas. O mano įkurta "Sabelija" ėmėsi kompleksinio paslaugų teikimo. "Sabelija" - konsultacinių kompanijų pradininkė Lietuvoje teikia kompleksines saugos ir sveikatos darbe, priešgaisrinės saugos, elektrosaugos, civilinės saugos, leidybos paslaugas, atlieka darbo aplinkos rizikos veiksnių tyrimus, organizuoja privalomus, rekomenduotinus, išorinius ir vidinius mokymus, seminarus. Norėjome, kad žmogus sakytų: "Einu į "Sabeliją", nes ji išspręs visas mano problemas." Neveltui mūsų šūkis yra: "Sabelija. Kad galvos neskaudėtų." Šiuo metu aktyviai plečiame savo veiklą. Esame įkūrę finansų valdymo dukterinę įmonę, mokymo paslaugas teikiančią įmonę, teikiame buhalterijos tvarkymo paslaugas.

Esate Vadovų gurmanų klubo įkūrėjas ir prezidentas. Kaip kilo idėja įkurti tokį klubą?

Vadovų gurmanų klubo idėją brandinau ilgokai. Tačiau šiandien galiu pasidžiaugti, kad klubas gyvuoja jau devintus metus. O jo misija yra paprasta. Susirinkę ko nors skanaus pavalgyti, vadovai turi galimybę neformalioje aplinkoje pabendrauti. Norėčiau akcentuoti tai, jog visų pirma tai yra vadovų klubas. Žmonių, kuriuos jungia tam tikras statusas, domina tam tikros temos, problemos. Tačiau tie, kurie į mūsų klubą ateina tikėdamiesi pristatyti savo įmonę ar naujų sandorių, nusivilia ir išeina, nes klubas yra vieta, kurioje mes tiesiog bendraujame. Susirinkę mes skanaujame, ragaujame ne tik egzotiškus, bet ir lietuviškus patiekalus. Esame darę teminius zuikių, bebrų, briedžių, stirnų, kurapkų, ančių, putpelių, karvelių, sraigių valgymo vakarėlius. Ką egzotiško esu valgęs? Patiekalą iš jaučio sėklidžių. Tačiau turime ir nerealizuotų idėjų. Pavyzdžiui, paragauti žymaus žmogaus iškepto omleto.

Ar turite materialių svajonių?

Norėčiau įsigyti prabangų Aston Martin, Maserati ar Bentley markės automobilį.