Kęstutis Ramanauskas: "Nesušlapęs - neišlipsi"

Geriau yra puikiai išmanyti, kaip įstatyti tik duris, nei blogai mokėti visą namą pastatyti. O baimintis nesibaiminau. Galiu pasiūlyti gerą kainą, nes pas mus nėra dešimt direktorių ir jų pavaduotojų.  Prekiaujame tik durimis, taip pat jas ir montuojame.

Aš ir pats važiuoju, matuoju duris, dalyvauju visame procese.

Pernai tokiu metu dar nedirbau ir negaliu palyginti, ar sekasi geriau, ar blogiau, bet akivaizdu, kad augimo tendencija yra. Neseniai atidarėme dar vieną parduotuvę. Informaciją apie mus jau perduoda kaimynas kaimynui, kaip aš ir norėjau, kad būtų.

Be to, verslą pradėti visai nebaisu, tikriausiai baisiau yra jį baigti.

Kur sėmėtės patirties prieš pradėdamas savo verslą?

Nuosavas verslas yra tas pats, kas ir vadybininko darbas - kiekvienas vadybininkas yra toks pat verslininkas, tik atsakomybės gal turi mažiau. Samdomo darbo patirties turėjau nemažai. Karjera prasidėjo, matyt, restorane "McDonald's", kur sumuštinius kepiau. Paskui teko dirbti ir statybose - baigiau Klaipėdos verslo ir technologijų kolegiją, esu statybos inžinierius.

Vadybininko karjera prasidėjo "Senukuose", vėliau teko padirbėti dar ir plytelių gaminimo bei pardavimo įmonėje, o iš ten jau išėjau į verslą. Mano mama visą gyvenimą prekiavo, gal ji ir perdavė man tą norą kurti verslą.

Ar svajojote dirbti pagal specialybę didelėje statybų kompanijoje?

Nesvajojau. Nors labai džiaugiuosi savo studijomis ir įgyta specialybe, dirbti vien tik su statybomis susijusio darbo aš nenoriu, karjerą labiau norėčiau daryti prekybos srityje. Tai man yra įdomesnis dalykas. Prisimenu, kai ėjau ieškoti samdomo darbo ir manęs paklausė, kuo norėčiau dirbti, atsakiau, kad norėčiau būti krepšininkas, bet ūgis neleidžia.

Kokiems pomėgiams lieka laiko po darbo?

Paskutiniuoju metu atradau pomėgį leisti aitvarą. Visada mašinoje vežiojuosi. Atradau ir žvejybą, taip pat smagu pasivažinėti dviračiu.