Janina Jeselskienė: "Mūsų darbas su pamoka nesibaigia..."

Valdžia ne visada mato tuos žmones, kurie bendrauja su vaikais, daug atiduoda širdies, o tokių mokytojų tikrai nemažai.

Kokia savybė būtina pradinių klasių mokytojui?

Kantrybė. Kartais gal nori vaikui pasakyti kokią repliką, bet turi kiekvieną žodį apgalvoti. Nes jie - mažučiai, jų širdelės - labai pažeidžiamos.

Nesate iš tų mokytojų, kurie pirmiausia mato pažangiausius mokinius?

Ne, nes vaikas auga ir būna, kad jo gabumai atsiskleidžia vėliau. Turiu mokinį, su kuriuo dirbu pagal adaptuotą programą, ir matau, kaip jis kasdien vis kitoks tampa. Negalima vaiko nepastebėti, užgniaužti jo vien dėl to, kad jis kitoks. Aišku, turi pagirti vaiką, kuris gerai mokosi, bet turi pastebėti ir tą mažiuką, kuris raidę parašė toje eilutėje, kurioje reikėjo, nes anksčiau tos raidės skraidė po visą lapą, ir vaikui tai didžiulis pasiekimas.

Ar šiandien vaikai kitokie nei prieš 30 metų?

Labai skiriasi. Kartais jie daugiau už mus moka, kitąkart mane kompiuteriu pamoko įvairių operacijų. Šiandien vaikai yra judresni, smalsesni, kartais ne pagal metus suaugę, bet yra ir vidumi vienišų vaikų.

Kodėl?

Turėjome tokią temą - kuo užsiima vaikai vakarais. Tai buvo tik vienas mokinys, kuris pasakė, kad vakarais su tėveliais žaidžia stalo žaidimus, o šiaip tėveliai - labai užsiėmę, ir vaikai - sau, o tėvai - sau. O taip norėtųsi, kad tėvai nors pusvalandį vakare pašnekėtų su vaikais, paklaustų, kur buvo, ką veikė, gal jį nuskriaudė kas.

Ne veltui sakoma, kad pradinių klasių mokytoja - kaip antroji mama.

Taip, man vaikai labai išsipasakoja, ypač po savaitgalių: nesakau, kad šeimos paslaptis, bet ką jie veikė, kur buvo, kaip gimtadienį atšventė. Jie labai atviri.

Kas jus mokykloje šiandien labiausiai džiugina?

Kad šiek tiek sumažėjo rašliavos ir mes jau turime laisvesnę minutę, kurią galim skirti tiesiog nuoširdžiam pašnekesiui su vaikais.

Tiek metų atidavėte mokiniams - ar buvo kilusi mintis mesti darbą mokykloje?

Buvo. Tuomet, kai pajutau, kad savo vaiko - turiu vienintelę dukrą, kuri šiuo metu jau ištekėjusi - negalėjau rugsėjo 1-ąją išleisti į mokyklą, ir dėl to kiekvienais metais ją į mokyklą vesdavo tėtis. Mintis viską mesti kildavo tada, kai dukra sakydavo: "Mamyte, einame pažaisti su manimi nors stalo žaidimą", o aš sakydavau: "Meilute, palauk, aš dar turiu krūvelę netaisytų sąsiuvinių."

Tai kiekgi to popamokinio darbo? Dažnai išgirsi sakant, kad mokytojai dirba tik pusę dienos.

Neteisybė. Nesibaigia mūsų darbas su pamoka: mes vaikučius išleidžiam ir sėdim klasėje, iki keturių ar penkių, ruošiamės, kad kitą dieną turėtume, ką vaikui duoti. Ir dažniausiai dar namuose dirbi. Savaitgaliais stengiesi nesinešti darbų į namus, bet retai tai pavyksta, - šypsosi.

Ar niekuomet nejautėte nepalankaus aplinkinių požiūrio į pasirinktą profesiją?

Mūsų profesija yra šiek tiek nuvertinta, dėl to, kad ir valdžios dėmesys jai nepakankamas. Bet mes gi tokį svarbų darbą dirbam - juk dedame pamatus vaiko asmenybei, ir ko mes nepadarom, vėliau jau sunku padaryti.

Bet rinkimai parodė, kad Jūsų darbas vertinamas.

Iš tiesų pagalvojau, kad mylimiausios mokytojos vardo gal nesu nusipelniusi, nes kai viską prisimeni, suvoki, kad vis tiek darai minusų. Nebūna taip, kad visą laiką šventė, tu kiekvieną glostai, nes turi dirbti intensyviai.

Mane vadina reiklia mokytoja, nes mano tikslas vis dėlto yra išmokyti vaikus. Kad jie žinotų, jog yra ir elgesio normos, kad ir draugus, ir mokytoją gerbtų. Nes ko aš juos išmokysiu, galbūt vėliau jie taip ir visuomenėje elgsis.

Ilgai tenka laukti rezultatų.

Taip, savo darbo rezultatus pamatai tuomet, kai vaikai išeina iš mokyklos. Sužinai, kuo jie užsiima ir labai džiaugiesi dėl jų. Buvę mano mokiniai - geri sportininkai, geri literatai. Žiūri, ir galvoji, kad kažkokią dalelę tu davei.

Kas jus liūdina?

Liūdna, jei vaikas kažką bloga padaro. Nors, kita vertus, dažniausiai tas vaikas, su kuriuo daugiausia vargo turėjai, daugiausia energijos įdėjai dėl jo mokslo, rugsėjo 1-ąją pats pirmas ateina su gėlyte.

Ar dabar kyla minčių imtis naujo darbo?

Kartais, atrodo, norėčiau, bet jau turbūt negalėčiau, nemokėčiau. Su vaikais užmiršti visas suaugusiųjų problemas, palieki jas už durų, atsipalaiduoji ir įsivažiuoji. Man gera su jais, nes tuomet esu jauna. Išore gal ne, bet vidumi mokytojai tikriausiai per tiek metų suvaikėja - pakyla iki vaiko lygio, - šypsosi.

Sakote, pamirštate su jais rūpesčius ir problemas, bet turbūt yra vaikučių, kurie ateina su ne mažiau rimtomis problemomis nei suaugusiųjų.

Būna sunkių momentų. Nors man gyvenime turbūt pasisekė, nes gaunu palyginti gerus vaikus. Gal jie silpnai mokosi, elgesys - ne visai toks, turėjau ir berniuką šizofreniką, bet kažkaip išlaviruoju.

Daug kas mokytojams pavydi ilgų atostogų.

Turbūt kaip kiekvienam darbe - jei tu pailsi, gali dirbti. Idealu būtų, jei mums duotų tris mėnesius atostogų, bet dabar turime tik du. Atostogų pabaigoje mes jau mąstome, kaip klasę atnaujinsim, vaizdines priemones kokias pasidarysim.

Ką veikiate laisvalaikiu?

Didžiausias atsipalaidavimas man - sodas. Labai mėgstu gėles auginti. O kadangi dabar turiu anūkėlį Jonuką, tai mano laisvalaikis - su juo. Stengiuosi nepraleisti momentų, kaip jisai ištaria pirmąjį žodį, pradeda vaikščioti, - šypsosi.

Ar jūs - klaipėdietė?

Taip. Klaipėda - mano miestas, mano mylimiausias ir linksmiausias.

Daugiausia balsų surinko

Janina Jaselskienė (Nr. 14) - 2 620 balsų (2 617 internetu, 3 SMS žinutėmis);

Edmundas Kvederis, "Ąžuolyno" gimnazijos ekonomikos mokytojas ekspertas (Nr. 23) - 2 176 balsai (2175 internetas, 1 SMS žinute);

Viktorija Silvaškaitė, Klaipėdos karatė kiokušin mokyklos "Shodan" mokytoja (Nr. 43) - 1 710 balsų (1 694 internetu, 16 SMS žinutėmis);

Jonas Gineika, Baltijos gimnazijos istorijos mokytojas (Nr. 9) - 1254 balsai (1 225 internetu, 29 SMS žinutėmis);

Ramunė Gulbinskienė, "Šaltinėlio" mokyklos - darželio pradinių klasių mokytoja (Nr.19) - 1 026 balsai (1 025 internetas, 1 SMS žinute).