Medikų klubas: po operacijų - į repeticiją. IV dalis

... nuo meilės moterims. Medikų klubas, skirtingai nuo daugelio kitų, veikusių Klaipėdoje, susikūrė ne pagal kokio eskulapų vado ar profsąjungos įsakymą. 1956 metais daktarai nusprendė, jog kovo 8-ąją jie savo mylimas koleges moteris sveikins dainuodami. Taip, pasak Jono Stepukonio, ir susikūrė vyrų vokalinis ansamblis.

"Kai mes buvome kviečiami į įvairias šventes koncertuoti, moteris medikes suėmė pavydas, ir jos susibūrė į moterų vokalinį ansamblį", - apie Medikų klubo ištakas pasakojo J. Stepukonis, kurio žmona Genovaitė, dirbusi akušere, vėliau tapo šio klubo vedėja.

Medikų klubo veikla, prasidėjusi nuo vyrų ir moterų ansamblių, metams bėgant plėtėsi ir aktyvėjo. Pradžioje medikų saviveiklą koordinavusi visuomeniškai, o vėliau jau tapusi etatine klubo vedėja, šiandien Genovaitė Stepukonienė su pasididžiavimu pabrėžė, kad klubui buvusi suteikta II kategorija. "Tokią kategoriją mieste teturėjo Statybos tresto kultūros namai ir mūsų klubas. Jame dalyvavo beveik trys tūkstančiai miesto medikų", - sakė ji.

Medicinos darbuotojų klube būrėsi vienuolika kolektyvų: net du chorai - mišrus ir moterų, keli vokaliniai ansambliai, kelios agitbrigados - "Į sveikatą", "Paradoksai" ir "Švirkštas", fotobūrelis, skaitovų, literatų, filmų kūrėjų būreliai, keli vaikų dainų ir šokių kolektyvai.

Garsiosios brigados

Klaipėdos medicinos darbuotojų klubas Lietuvoje garsėjo skaitovais ir agitbrigadomis. Agitbrigada "Į sveikatą" susibūrė tuomet, kai į Klaipėdą dirbti atsikėlė neseniai Kauno medicinos institutą baigusi ftiziatrė Birutė Tregub. Kadangi medicinos mokslus ji buvo baigusi labai gerais pažymiais, paskyrimo vietą galėjo rinktis. Pasirinko Palangą. Bet kurorte ji labai greitai pajuto grėsmę... prarasti kvalifikaciją. Dėl kiekvieno iškilusio klausimo važiavo į Klaipėdos tuberkuliozės dispanserį konsultuotis. Dažniausiai ją priimdavo dispanserio vyriausiasis gydytojas Pranas Lideikis. Matydamas jos didelį norą tobulėti savo srityje šviesaus atminimo medikas savo autoritetu ir svariu žodžiu prisidėjo prie to, kad Birutė būtų pervesta į Klaipėdos tuberkuliozės dispanserį. O tais laikais pakeisti paskyrimo vietą nebuvo paprasta. B. Tregub nuėjo į Vykdomojo komiteto Sveikatos apsaugos skyrių, kuriam tuomet vadovavo Irena Rimšaitė, ir išpyškino esanti dėkinga Sveikatos ministerijai, miesto Sveikatos apsaugos skyriui ir visai Klaipėdai už tai, kad jai leista čia dirbti ir gyventi. O už tai ji esanti pasiryžusi atsilyginti dirbdama kokį nors visuomeninį darbą. I. Rimšaitė prisipažino, kad tokių pareiškimų iš jaunų specialisčių ji dar nebuvo girdėjusi.

Na, o veiklos sričių panelei Birutei ilgai ieškoti nereikėjo - tuometinis greitosios pagalbos stoties vadovas ir medicinos darbuotojų profsąjungos pirmininkas, dabar garsus pulmonologas Genius Norvaiša Birutę priėmė išskėstomis rankomis. Jos "visuomeninio darbo" pradžia buvo... filmų kūrimas. O netrukus jos iniciatyva susibūrė ir medikų agitbrigada "Į sveikatą".

"Agitbrigados anuomet buvo būdas kalbėti tarp eilučių. Nesvarbu, kad scenarijus derinti reikdavo eiti net į partijos komitetą, vis tiek sugebėdavome pasakyti tai, ką norėdavome", - šiandien sako Birutė Tregub, jau 40 metų dirbanti Tuberkuliozės dispanseryje ftiziatre pulmonologe.

O scenarijus rašyti ji ėmėsi studijų metais gerokai išpurentoje dirvoje - ji buvo garsios medikų studentų ir dėstytojų agitbrigados "Kolegos" narė. Patirties turėjo. Medikų agitbrigada labai greitai susilaukė pripažinimo.

Pradėjo burtis kitos kolegų agitbrigados - Jono Sąlygos iniciatyva susispietė "Švirkštas", Petro Kirdeikio "Paradoksai", Vaikų ligoninėje - "Erškėtrožė", kuriai vadovavo ne gydytojas, o profesionalas Edgaras Savickis. Klaipėdos medikų agitbrigados ėmė konkuruoti tarpusavyje. Siekti aukštesnio lygio jau būdavo kreipiamasi pagalbos ir į profesionalus. Agitbrigadai "Į sveikatą" talkino aktoriai šviesaus atminimo Balys Barauskas ir Jonas Kubilius. Klaipėdos medikų agitbrigados jau ėmė aidėti visoje Lietuvoje, skinti laurus.

"Ateidavo talentingų žmonių. Kiek būdavo išmonės, kiek juoko ir linksmybių!.. - prisimena G. Stepukonienė. - Praėjo tiek metų, o aš vis prisimenu, kaip neurochirurgas Rimantas Mikšys, persirengęs karvių melžėja, juokus krėtė. Humoristines sceneles kurdavo Pragiedrulis Velička, Petras Kirdeikis. Ir visai be jokių progų rengdavome humoristinius vakarus. Medikams tai būdavo gera iškrova po sunkios darbo dienos."

O Birutė Tregub pažymėjo, kad kiekviena agitbrigada turėjo savo braižą. "Jonas Sąlyga yra išskirtinis žmogus - grojantis, dainuojantis, tai tokia buvo ir jo vadovaujama agitbrigada. Petro Kirdeikio "Paradoksai" turėjo savo veidą, "Į sveikatą" - vėl kitokia. Buvo įdomu varžytis išmone", - sakė moteris.

Ji apgailestavo, kad pradingo jų sukurtas dokumentinis filmas apie senuosius Klaipėdos gydymo įstaigų pastatus ir juose dirbusius medikus. Tų pastatų mieste jau ir žymės nebėra.

Medikai smaginosi kurdami ir meninius filmus. Vienam jų animaciją talentingai piešė daktaras Laimutis Uksas. Buvo sukurtas ir vaidybinis filmas, kuriame vaidmenis atliko Klaipėdos gydytojai ir medicinos seserys. Filmuodavo Genius Norvaiša, na, o jau ryškindavo, montuodavo, dažniausiai naktimis, kolegos medikai. Paskui tie filmai būdavo rodomi įvairiuose susibūrimuose ir turėdavo didelį pasisekimą.

Kelionės

"Per dieną tris keturias operacijas atlikusiam chirurgui ar dešimt naujagimių priėmusiai akušerei nebuvo lengva ateiti repetuoti ar važiuoti kur nors koncertuoti. Manau, kad daugelis prie klubo prisirišdavo vien dėl to, kad daug keliaudavom", - sakė G. Stepukonienė. Anot jos, Medicinos darbuotojų klubui daug simpatijų jautė tuometinis Ekskursijų biuro vadovas šviesaus atminimo Rimantas Savickas. "Tik prasidėjus metams pradėdavau su juo derėtis dėl turistinių kelialapių - ir į Vidurinę Aziją, ir į Kaukazą, ir į Kamčiatką", - mena ponia Genovaitė.

Medikų atlyginimai ir sovietiniais metais buvo apverktini. Pasak jos, klubas labai taupydavo veiklai skirtas lėšas, pridėdavo ir miesto profsąjungos komitetas, o į keliones saviveiklininkai vykdavo veltui ar pusvelčiui. "Tose kelionėse būdavo daug žmogiškos šilumos", - mena ponia Genovaitė.

Saviraiškos būtinybė

B. Tregub, daugelį metų buvusi Medicinos darbuotojų profsąjungos kultmasinio sektoriaus globėja, sakė, kad klube ypatingą atmosferą kurdavo jo vedėja G. Stepukonienė. "Kas tik čia užsukdavo, būdavo pasitinkamas tarsi tūkstantį metų lauktas svečias. Apglostomas ir sušildomas. Kai buvo nuspręsta, jog klubinį darbą turi dirbti profesionalai, pamažu toji atmosfera ėmė nykti. Atkrito kai kurie kolektyvai. Apskritai ėmė kisti žmonių nuostatos. Išlindo materialinis išskaičiavimas. O mes į kolektyvus burdavomės dėl savęs, dėl saviraiškos", - teigė ponia Birutė, sauganti klubo nuotraukų albumus jau gal 20 metų...