Gigantiška prieškarinė trispalvė grįžo į Klaipėdą

Karui baigiantis, 1945 m. balandžio mėnesį, pasak ponios Irenos, trispalvė išgelbėjo Šernų šeimą nuo rusų. "Rusai užėmė kaimelį šalia Drezdeno, o už 16 kilometrų buvo amerikiečiai. Mes traukėmės iš Drezdeno Chemnitco link. Tėvas paprašė vokiečio ūkininko vežimo, sukrovė į jį visą mantą ir užklojo šia vėliava. Mes turėjome dar vieną, tradicinio dydžio, trispalvę iš tokios pat medžiagos. Mama atkirpo jos juostą ir visiems mums pasiuvo mažytes vėliavėles prie drabužių. Tai padėjo įrodyti rusams, kad mes ne vokiečiai, ir įtikinti juos, kad grįžtame į Lietuvą. Tada mes šią vėliavą panaudojome paskutinį kartą", - pasakojo I. Šernaitė-Meiklejohn.

Iki šiol ant namo išlikęs surūdijęs vėliavos stiebas

Iki 1949 metų Šernai gyveno lietuvių pabėgėlių stovyklose Vokietijoje netoli Olandijos sienos. Po to emigravo į Kanadą. Ponia Irena ir jos brolis Valentinas iki šiol gyvena Toronte, G. M. Šernas ir A. Šernaitė-Švarcienė gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jų tėvas Petras Šernas mirė 1988 m.

Krepšinio varžyboms pagailėjo

Visa Šernų šeima aktyviai dalyvauja lietuvių bendruomenės už Atlanto veikloje. I. Šernaitė-Meiklejohn yra dirbusi mokytoja lietuvių šeštadieninėje mokykloje, buvusi valdybos narė. Dabar šias pareigas eina jos sūnus. Brolis Valentinas yra Klaipėdos universiteto garbės daktaras. Pastaraisiais metais jis dažnai atvyksta dėstyti inžinerinių dalykų į Jūrų technikos fakultetą. Ponia Irena didžiuojasi savo vaikais, sukūrusiais lietuviškas šeimas, lietuvių kalbos besimokančiais ir krepšiniu besidominčiais vaikaičiais.

Beje, būtent krepšinis paskatino I. Šernaitę-Meiklejohn ištraukti ilgus metus saugotą trispalvę. "Praeitais metais "Žalgiris" atvažiavo žaisti rungtynių su Toronto krepšinio komanda. Mes visa šeimyna nusipirkome bilietus į rungtynes. Pagalvojome, jog būtų gerai palaikyti savo komandą iškeliant didelę vėliavą. Tada ištraukiau šią trispalvę, tačiau pagailėjau duoti rungtynėms - išsigandau, kad sudraskysime.

Tada pagalvojau, kad ši vėliava brangi mums, nes primena gimtąją Klaipėdą, mūsų klajones ir išgyvenimus. O ką ji reiškia mano vaikaičiams? Drauge su broliais ir seserimi nusprendėme, jog ši vėliava turi grįžti į Klaipėdą", - pasakojo I. Šernaitė-Meiklejohn.

Ne pirma dovana

Beje, tai ne pirmoji Šernų šeimos dovana Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Ponia Irena muziejui yra padovanojusi dvi vilnones savo mamos skaras - vieną iš jų mama yra ryšėjusi prieš pat didįjį Klaipėdos gaisrą 1854 m., - taip pat perdavusi muziejui vertingų dokumentų, fotografijų. Šiuo metu ponia Irena padeda ir Klaipėdos laikrodžių muziejui, rengiančiam ekspoziciją apie prieškariu šiose patalpose veikusį Žemės banką.

Pasak Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus darbuotojų, Šernų šeimos padovanotoji trispalvė yra labai gerai išlaikyta. Jos spalvos - tamsios, neišblukusios. Tik vienas kamputis truputį nuplėštas, vienoje vietoje vėliava susiūta ir keliose vietose - apgadinta kandžių. Pasak muziejaus direktoriaus Jono Genio, kol kas vėliava bus saugoma muziejaus saugykloje. Modernizavus muziejaus ekspoziciją Didžiojoje Vandens gatvėje, šią vėliavą lankytojai išvys naujoje prieškario Klaipėdos ekspozicijoje.

Nuo 1936 iki 1938 m. per visas valstybines šventes ši vėliava plevėsavo ant tuometinio Žemės banko valdytojo Petro Šerno namo Vilties ir Ramybės gatvių kampe