CBK klubo žiedas - "Pamario" cirkas. V dalis

"Pradžia buvo nelengva. Mes su Vytautu Diržininku gyvenome meno dvasia. Yra buvę ir taip, kad cirko drabužiams esame langų užuolaidas sukarpę", - prisimena Nijolė Diržininkienė, 15 metų išdirbusi trenere ir cirko artiste vienu metu.

Į CBK cirko veiklą ji pasinėrė klube metusi lankytą baleto būrelį. "Kai atsirado cirkas - nebereikėjo nei pūstų suknelių, nei puantų... Mano aistrą labai palaikė mama. O vėliau, kai jau buvome pasiekę rezultatų, visokeriopai mus rėmė kombinatas."

Nors baigusiųjų specialias mokyklas kolektyve nebuvo, cirkui buvo suteiktas liaudies kolektyvo vardas - profesionalumo liudijimas. O kiek buvo džiaugsmo, kai klaipėdiečius artistus įvertino Maskvos cirko mokyklos pedagogai! "Jie buvo nustebę, kokio lygio esame pasiekę", - prisimena N. Diržininkienė.

Dabar, pasak trenerės, cirko lygis yra labai kritęs. "Su tais numeriais, kuriuos buvome paruošę kadaise, būtume superprofesionalai. Oro akrobatų dabar retai matysi..."

Klaipėdiečių entuziazmas įkvėpė ir kitus Lietuvos regionus kurti cirkus. Vienu metu jų Lietuvoje buvo susibūrę net 11. Tačiau lyderiai buvo klaipėdiečiai.

Cecho ir šokių meistras

Kai 1964 m., baigęs studijas universitete, į Celiuliozės ir kartono kombinatą su paskyrimu dirbti atvyko jaunas specialistas Gytis Albrechtas, čia jo jau laukė ne tik cecho meistro vieta, bet ir tautinių šokių būrelis, kuriam vadovavo Vladas Usovas. Vadovas žinojo, kad Gytis Albrechtas Vilniaus universiteto ansamblyje buvo vienas iš geriausių šokėjų.

Kai respublikiniame konkurse kolektyvas pelnė trečiąją vietą, o vienoje iš dainų švenčių tapo laureatu, tai atvėrė duris kelionėms ir gastrolėms. "O tai mūsų kartai buvo didelis dalykas..." - prisimena G. Albrechtas.

Nors keliolika metų jau nedirba kombinate, pasitaikius progai, ponas Gytis vis tiek apžiūri pastatus, taip pat ir buvusį CBK klubą. "Vienu metu, kai jis niekam nerūpėjo, aš sielojausi, kad nebūtų nusiaubtas galutinai. Juk tas namas - Klaipėdos istorijos paveldas. Tai celiuliozės fabriko, kuris pirmąją celiuliozę išvirė 1900 metais, savininko gyvenamasis namas."

Kaip ir kiti kartono kombinato vadovai, tapęs direktoriumi, G. Albrechtas labai palaikė klubinę veiklą. Jo direktoriavimo laikais klubui vadovauti pradėjo diplomuota specialistė Audronė Rickuvienė. "Tuomet klubo veikla iš tiesų tapo puiki. Kaip nuostabiai švęsdavome Miško pramonės darbuotojų dienas - kartais parke prie klubo, kartais stovykloje "Gintarėlis", kuri priklausė kombinatui. Toms šventėms jau būdavo kuriami scenarijai, pasitelkiami visi klube veikiantys kolektyvai..." - prisimena G. Albrechtas.

Liūtas vonioje

"Ką aš ten būčiau nuveikusi, jei ne kombinato valdžia... - kuklinosi Audronė Rickuvienė. - Reikia šventei gėlių - prašom, nors ir visą šiltnamį. Cirko vadovai Diržininkai užsiminė apie gyvūnus, kurių reiktų cirko triukams - valdžia rado finansinių galimybių nupirkti. Naujųjų šventei užsimanėme jūrų liūto - ir tas klube atsirado: Jūrų muziejus paskolino. Specialią vonią jam paruošėm... Ir koks buvo siaubas, kai tą jūrų liūtą aptikom sliuogiantį laiptais!.. Kažkas paliko atviras duris, tai jis ir išsikapstė pasidairyti", - juokiasi ponia Audronė.

A. Rickuvienės darbo laikotarpiu cirkas jau buvo pelnęs "Pamario" vardą. Kombinato klube buvo tvirtas dūdų orkestras, čia buvo šokami pramoginiai šokiai, kurių mokė Vida Ruikienė. Tautinių šokių kolektyvo vadovas Vladas Usovas jau buvo išėjęs vadovauti miesto kultūros rūmų "Žilvinui", beje, išsivedė ir visus šokėjus. Tačiau klube susibūrė naujas tautinių šokių kolektyvas, tik tokių aukštumų kaip kadaise jau nepasiekė.

Klube buvo ir estradinis kolektyvas, vėliau pasivadinęs "Kontrabanda" - jame grojo Gintaras Grajauskas, Vilius Ančeris...

"Įsileisdavome į savo klubą ir žmones iš miesto. Tada kultūrinės veiklos poreikis buvo didelis, - prisimena ponia Audronė. - O kaip buvo smagu, kai mus, klubinio darbo lapes ir vilkus, Artūras Šulcas sukvietė į Jūros šventės štabą!.. Turtinga patirtis ir didelis entuziazmas davė rezultatų."

Nedingo ir buvusių kolektyvų vadovų įdirbis. Dabar jie turi kitus kolektyvus. Ir nors sąlygos jau kitos, tai, kas sukaupta kadaise, - praverčia.