Antrasis Sąjūdžio laikraštis

"Mažosios Lietuvos" ištakos - pirmas ir paskutinis "Persitvarkymo naujienų" numeris. Kai į Klaipėdos sąjūdiečių tarybos posėdį 1988 m. liepos 6 dieną atvyko vienas Sąjūdžio autoritetų Algirdas Kaušpėdas, jis, žinoma, atsivežė kelis "Sąjūdžio žinių" numerius. Štai tuomet ir dingtelėjo mintis jų analogą leisti ir Klaipėdoje. "Kol iš posėdžio parlėkiau iki "Tarybinės Klaipėdos" redakcijos, pamiršau, kaip vadinosi Vilniuje leidžiamos "Sąjūdžio žinios". Taip paruošėme pirmąjį "Persitvarkymo naujienų" numerį",- pavadinimo "metamorfozes" prisiminė G. Tomkus. Vieninteliame "Persitvarkymo naujienų" numeryje, išleistame 1988 m. liepos 7 d., buvo išspausdinti klaipėdiečių sąjūdiečių suformuluoti tikslai, su kuriais jie jau turėjo išeiti į Klaipėdos gatves per Jūros šventę liepos 10 d. Tie tikslai buvo tokie nekalti: "Langą į marias", "Senamiestis - tik pėstiesiems", "Grąžinkime istorinius vietovardžius". Praėjo dvidešimt metų, o su tais tikslais ir šūkiais, su menkomis išlygomis, persitvarkymo vajų galėtume pradėti vėl...

Antrasis "Persitvarkymo naujienų" numeris nebepasirodė vien todėl, kad kažkokiu būdu prašapo taip sunkiai per naktį lipdyta laikraštuko antraštė. Tuomet "Tarybinėje Klaipėdoje" praktiką atlikęs Rytas Staselis ir pasiūlė: "Geriau pavadinkime laikraštį "Mažoji Lietuva". Tai grupelei leidėjų skambėjo išdidžiai...

"Konsiliumas"

Kai buvo leidžiamas pirmasis "Mažosios Lietuvos" numeris, iškilo klausimas - ar rašinius pasirašyti savo pavardėmis? Kaip ir daugelį sąjūdiečių, taip ir jaunus žurnalistus kankino baimė: į Sibirą gal ir neištrems, tačiau ateitį vis dar stiprios tarybinės jėgos struktūros aplamdyti gali. Pirmasis numeris buvo išleistas anonimiškai. 30 egzempliorių savo jėgomis buvo "pagaminti" vienoje uostamiesčio projektavimo įstaigoje. Tik tiek - todėl, kad tuo metu daryti daugiau nei 30 kopijų reikėjo oficialių leidimų.

Vėliau per asmeninius ryšius "Mažoji Lietuva" buvo dauginama ir Vilniuje. Pagelbėjo fizikai. Vienas "Mažosios Lietuvos" švietikų - šiandieninis Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas - sugebėdavo padauginti iki kelių tūkstančių kopijų.

Na, o kai jau buvo leidžiamas antrasis "Mažosios Lietuvos" numeris, buvo surengtas "konsiliumas" - pasirašyti rašinius savomis pavardėmis ar ne? Nutarta nebesislėpti.