Vilius Viktoravičius: "Skautu esu daugiau nei pusę savo amžiaus"

Vien tai, kad skaitytojai siūlydami kleboną V. Viktoravičių "Garbės klaipėdiečio" nominacijai išvardijo ilgą sąrašą jo nuveiktų darbų, liudija, kad šis žmogus neapsiriboja savo nuolatine veikla, o jo darbai džiugina žmones.

Tarp tų darbų paminėti pasiekimai jaunimo užimtumo srityje - įkurtas jaunimo bažnyčios choras, organizuojamos įvairios kelionės, "Alfa" kursai, kurių metu ir jaunimas, ir suaugę gilinasi į tikėjimą draugiškai susėdę prie puodelio arbatos kartu su klebonu, kaip su geru draugu. Akcentuota, kad kunigas vadovauja skautų stovykloms.

Taip pat kunigas pagirtas už Didžiojo Penktadienio Kryžiaus kelio eitynes, už sugebėjimą pritraukti užsienio investuotojus. Priminta ir V. Viktoravičiaus parama policijai, jo dėka bažnyčioje veikiantis anoniminių alkoholikų klubas.

Labiausiai suintrigavo žinia, kad esate skautas.

Skautu esu jau daugiau nei pusę savo amžiaus. Tai tiesiog širdies džiaugsmas ir gyvenimo būdas. Gaila, bet skautams vis mažiau laiko lieka. Manau, jei bus vadovų, jaunimo ateis. Nors šiais laikais ir nėra lengva jaunimą nuo kompiuterio nukrapštyti.

Skautavimas - nuolatinis procesas. Stovykla - tai jau puokštės viršūnė. Jei vaikas ar jo tėvai ateina vasaros pradžioje ir prašosi į skautų stovyklą, to nerekomenduoju. Nes jos vyksta ne taip, kaip įprastos stovyklos. Mums nereikia nei patalpų, nei patogumų, tiesiog gamtoje susikuriame gyvenimo sąlygas, todėl prie patogumų pripratę žmonės gali iš karto nepritapti. Turi jausti, kad tai yra tavo kompanija, kad gali atsiremti į kitą žmogų. Jei atvažiuoji vienas pats ir nieko nepažįsti, gali pajusti diskomfortą.

Gal kitiems vaikams labiau rekomenduojate lankyti jaunimo bažnyčios chorą?

Tai išties smagi ir linkma veikla. Vaikai sekmadienio Mišiose 10 valandą gieda, o vyresnieji ateina antradieniais vakarais pagiedoti savo iniciatyva.

Skaitytojai akcentavo ir jūsų paramą policijai.

Esu vyskupo paskirtas policijos kapelionas Klaipėdos apskrityje, esu ir policijos rėmėjas. Organizuojame įvairius susitikimus su policijos pareigūnais, vykdome akcijas. Ką tik neseniai, lapkričio 17-ąją, minėjome žuvusių keliuose dieną. Policijos atstovai kalbėjo su parapijiečiais ko vengti, kaip saugoti vieniems kitus. Paskutinį rugsėjo sekmadienį minima keliautojų, vairuotojų diena, kai šventinami automobiliai.

Kaip prevenciją nelaimėms kelyje galima įvardinti ir anoniminių alkoholikų klubo įsteigimą.

Čia jau mažiausias mano nuopelnas. Aš tik suteikiau vietą - galimybę rinktis po bažnyčios stogu.

Kitą kartą ir tai jau yra daug.

Ką galiu, tą galiu.

Papasakokite apie organizuojamas Didžiojo Penktadienio Kryžiaus kelio eitynes.

Didįjį Penktadienį vyksta kelio apmąstymai - nuo Kristaus karaliaus bažnytėlės iki Marijos Taikos Karalienės bažnyčios. Porą metų tos eitynės esti tarsi pusiau ekumeninės, nes prisijungia ir stačiatikiai, ir liuteronai. Daugelyje didžiųjų Lietuvos miestų tokie dalykai vyksta, tad nemanau, kad esame išskirtiniai.

Kaip randate laiko tarp pagrindinių savo pareigų aprėpti dar tiek daug gražios veiklos?

Laiko visada gali rasti.

Nors vos pradėjus pokalbį bandėte įtikinti, jog tai nesusipratimas, kad esate tarp "Garbės klaipėdiečių" nominantų, ar nėra malonu, kad žmonės vertina jūsų darbus?

Nemėgstu būti dėmesio centre ir nejaučiu dėl to malonumo.

Kalba kuklumas?

Tiesiog nemėgstu lįsti į viešumą ir ten, kur nereikia.

Labiau mėgstate tyliai ramiai daryti darbus, kuriuose matote prasmę?

Tikrai taip.