Skaistė Venckutė: "Kovotojo kelias - mano kelias"

Ji pripažino, kad dėl sporto tenka aukoti pramogas - bendraamžės eina į diskotekas, vakarėlius ir panašiai, o ji skuba į treniruotes.

Ar dėl to nėra skaudu? - pasiteiravome S. Venckutės.

Tikrai taip. Kartais penktadienio vakarą keliauju į treniruotę ir matau linksmai einančias išsipuošusias merginas. Tada širdy užverda pyktis, kodėl aš turiu eiti į treniruotę, kai galėčiau taip pat linksmai draugų kompanijoje atsipūsti po sunkios savaitės. Tačiau tai - tik trumpalaikiai pamąstymai. Suprantu, kad karatė kovotojo kelias - mano kelias, ir tik čia galiu atrasti save.

Kuris iškovotas trofėjus pačiai yra svarbiausias?

Per beveik 10 metų sportininkės karjerą teko rungtis daugelyje varžybų. Tikrosiomis pergalėmis vadinu tas, kurios buvo iškovotos nuo 14 metų. Nuo pat mažų dienų širdyje turėjau vieną didelį ir, atrodė, neįmanomą norą - tapti jaunių amžiaus grupės Europos čempione. Vardan šio tikslo paaukojau daug, tačiau buvo verta, nes pasiekiau savo didžiausią svajonę. Šios dienos nepamiršiu visą savo gyvenimą, nes stovėti ant pirmojo nugalėtojų pakylos laiptelio iškėlus taurę ir stebėti besididžiuojantį trenerio žvilgsnį buvo kažkas nepaprasto. Žinoma, visos šios pergalės niekada nebūtų pasiektos, jei ne mano griežtas, bet kartu labai geras ir kantrus treneris - Lukas Kubilius.

Mergaitės dažniau renkasi sporto šakas, kuriose nereikia demonstruoti smūginės technikos. Kodėl pasirinkai karatė kiokušin?

Nuo pat darželio laikų buvau peštukė. Kai buvau antrokė, į klasę atėjo mano pirmoji trenerė ir pasiūlė pradėti sportuoti karatė kiokušin. Iš pradžių šiek tiek drovėjausi apsilankyti užsiėmimuose, nes maniau, jog karatė - tik berniukams. Visgi noras lankyti karatė buvo stiprus, tad aš nugalėjau savo drovumą, ir tai pasitvirtino.

Puikiai prisimenu savo pirmąsias varžybas. Tuomet labai jaudinausi. Tačiau užlipus ant tatamio ir prasidėjus kovai pamiršau visas prieš tai kilusias emocijas. Mano pergalių priežastis - mokėjimas laiku atsipalaiduoti bei užsispyręs charakteris.

Ką veiki be sporto? Ar lieka laiko laisvalaikiui?

Sportas atima didžiąją dalį laisvalaikio, bet dar sugebu pagroti būgnais. Mokausi Klaipėdos "Varpo" gimnazijoje. Mokslai sekasi gana gerai, baigiu priprasti prie didėjančių krūvių ir stengiuosi derinti juos su treniruotėmis. Deja, laiko draugams lieka visai nedaug, tačiau stengiuosi jų nepamiršti ir atrasti laiko susitikti.

Kokios mintys užplūdo, kai sužinojai, kad esi tarp "Vakarų ekspreso" Metų klaipėdiečio jaunojo talento konkurso nominantų?

Iš pradžių labai nustebau ir niekaip nesupratau, kaip aš patekau į šį konkursą, bet kartu labai apsidžiaugiau, nes pretenduoti į tokį svarbų titulą man yra tikra garbė.

Kokie artimiausi sportiniai planai?

Sieksiu antrą kartą tapti Europos jaunių čempione. Kad dalyvaučiau Europos čempionate, turiu iškovoti prizinę vietą Lietuvos čempionate, kuris vyks vasario 15 dieną. Pasibaigus šiems mokslo metams nesu tikra, ar toliau tęsiu karatė kovotojos karjerą, nes visgi būsiu dvyliktokė. Šiuo laikotarpiu mokslai tampa svarbesni už visas kitas veiklas.