Senolį išgelbėję pareigūnai: "Įprasta diena virto šokiruojančia"

Prieš pusę metų įvykusią istoriją ir patys pareigūnai vis dar prisimena jusdami šiokį tokį šoką. Atrodytų, eilinės dienos, kai jie buvo iškviesti liudyti vienoje byloje Klaipėdos apylinkės teisme, neturėjo niekas sutrukdyti. Tačiau ramybę pertraukė sunkiai apibūdinamas moters klyksmas kitoje S. Daukanto gatvės pusėje.

Sustingdė klyksmas

"Klyksmas buvo toks siaubingas, jog net sudrebėjome. Su kolega pasileidome bėgti link tos vietos - atrodė, jog prie medžio tiesiog stovi du žmonės, bet tai, ką pamatėme, sukrėtė - senelis ant medžio pakabintoje kilpoje nusprendė pasitraukti iš gyvenimo", - tos dienos įvykius prisiminė A. Karmonas.

Pribėgę patruliai iškart ėmėsi gelbėti senolį - E. Stonkus čiupo laikyti už kojų ir su kolega šiaip taip nulaužė šaką, kad žmogų būtų galima nuleisti ant žemės.

"Tai buvo sekundžių reikalas - senelis jau buvo pamėlęs, tad puolėme jo gaivinti, iškvietėme greitąją, policijos ekipažą", - pridūrė E. Stonkus.

Vyrai neneigia, jog šis įvykis itin sukrėtė. 31-erių A. Karmonas, policijoje dirbantis beveik 9 metus, ir 21-erių E. Stonkus, patruliu esantis pusantrų metų, sakė, jog jų karjeroje šis įvykis paliks žymę.

"Darbo metu, daugiausia sulaukus iškvietimų, yra tekę susidurti su visokiais žmonėmis - ir su ginklu, ir su peiliais po nosimi mojuodavo", - visgi pridūrė A. Karmonas.

Profesiją rekomenduotų

Jis pasakojo, jog nebuvo iš tų, kurie vaikystėje itin žavėjosi policininko profesija. A. Karmonas prieš dešimtmetį savo karjerą pradėjo dirbdamas ugniagesiu, vėliau, laimėjus konkursą, jo keliai nuvedė į Skuodo rajoną, kur jau tapęs policijos sistemos darbuotoju darbavosi apylinkės inspektoriaus padėjėju.

"Visgi mane labiau žavėjo darbas su žmonėmis, eismo priežiūros vykdymas, tad po metų atsirado proga pereiti į patrulio pareigas, o po to tapti kelių policininku", - pasakojo jis.

Paklaustas, kokios savybės visgi turėtų dominuoti, jei žmogus renkasi policininko profesiją, A. Karmonas išskyrė visapusišką sąžiningumą aplinkiniams ir sau, gebėjimą bet kurioje situacijoje rasti teisingiausią sprendimą abiem pusėms, jog neliktų nuskriaustas nė vienas.

"Tai toks darbas, kai tu nesaugai savęs ir niekada neatsuki nugaros. Ypač tada, kai žmogus šaukiasi pagalbos", - pridūrė jis.

E. Stonkus, atvirkščiai, nuo vaikystės svajojo tapti policininku ir džiaugiasi, jog šią svajonę pavyko įgyvendinti.

"Ne tik turiu teisę, bet būdamas pareigūnu privalau gelbėti ir pagelbėti žmonėms. Šis darbas pirmiausia traukė savo specifika - patrulio darbas kasdien vis kitoks, šiame darbe gausybė iššūkių", - tikino E. Stonkus.

Pagrindinis abiejų pareigūnų darbas - keliuose. Vyrai prižiūri eismą, dalyvauja reiduose ir kt.

"Nors dirbu neseniai, džiaugiuosi, jog požiūris į policiją yra gerokai pasikeitęs nuo to, ką pasakojo vyresni žmonės. Gauname ir padėkų, kurias, žinoma, kartais praskiedžia ir negatyvūs žmonės", - neslėpė E. Stonkus.

A. Karmonas pridėjo, jog labiau teigiamai į policiją žiūri vyresnio amžiaus žmonės, kurie ir nubausti ar pabarti padėkoja ir pažada taisyklių nelaužyti. O štai jaunimas pareigūnais būna labai nepatenkintas, atsikalbinėja, pasitaiko, jog kartais viskas išsirutulioja iki teismų, kur reikia ginti pareigūno garbę ir orumą.

"Visgi jaunimui, kuris svarsto apie pareigūno darbą, linkėčiau tokios svajonės nepaleisti, ypač jei žmogus yra nesavanaudis. Policija moderni, sąlygos gerėja, o pats darbas yra geras ir įdomus", - pažymėjo A. Karmonas.