Raimondai Nabažaitei problemos diktuoja originalias idėjas

"Džiaugiuosi, nes šie metai man iš tiesų dosnūs rezultatais, kurių sulaukiau po daugelio metų darbo, ir jais jau galiu pasidalinti su miestiečiais", - sakė R. Nabažaitė.

Visai neseniai išleista mokslininkės knyga "Interjero karalienė. Europos kultūros reiškiniai Klaipėdos krosnių kokliuose", kurią R. Nabažaitė parengė pagal savo disertaciją. Įspūdingas leidinys vainikuoja dešimt metų trukusias akademines studijas ir pristato gilią ir plačią uostamiestyje archeologų atrastų koklių analizę. Karantinas, deja, nukėlė oficialų monografijos pristatymą. Tačiau jau šią savaitę R. Nabažaitės mokslinių tyrimų rezultatai pasieks žmones kitu populiariu būdu. Netrukus turėtų pasirodyti pagal knygą "Interjero karalienė. Europos kultūros reiškiniai Klaipėdos krosnių kokliuose" parengtas stalo žaidimas-dėlionė. Pats tas ilgiems karantino vakarams paįvairinti.

"Klaipėdos koklininkystės tyrimai man atvėrė sinergijos tarp įvairių sričių galimybes", - šypsosi pašnekovė ir prisiminė dar vieną archeologijos ir šiuolaikinio šokio sinergijos projektą "Neužšąlantys namai", kuris buvo dedikuotas reformacijos 200 metų sukakčiai paminėti. "Įspūdingas performansas, kurį įgyvendinome su Šeiko šokio teatru, buvo pastebėtas ir labai gerai klaipėdiečių sutiktas", - džiaugėsi R. Nabažaitė.

Mokslininkės troškimas paaiškinti senųjų koklinių krosnių vertę ir išsaugoti jas šiuolaikiniuose interjeruose įkvėpė ir dar vieną, šiuo metu vykstantį projektą "Gyvos krosnys".

"Dešimt metų, kaip archeologė, tyrinėjau tik senų krosnių šukes. Tačiau yra žmonių, kurių namuose dar yra gyvi eksponatai - XIX-XX a. koklinės krosnys. Mokslas apie jas beveik nieko nežino. Tad prašau Klaipėdos regione, Žemaitijoje gyvenančius žmones pasidalinti savo krosnių nuotraukomis. Atsiųsti jas el. paštu [email protected]. Mes norime sukurti šių krosnių metraštį", - entuziastingai kalbėjo mokslininkė ir pasidžiaugė, kad žmonės atsiliepia į jos kvietimą: "Jau sulaukėme labai daug nuotraukų", - sakė R. Nabažaitė.

Dar vieną, visai kitokio pobūdžio tyrimų sritį archeologei padiktavo unikalus Klaipėdoje atrastas radinys - silkių statinės, tiksliau - visa jų rūšiavimo bei laikymo sistema. "Šis radinys buvo problema, kuri padiktavo projekto "Silkių kelias" idėją. Drįsome Klaipėdos universitete įsteigti konservavimo ir restauravimo institutą, kuriame jau keletą metų konservuojamas ypatingasis radinys. Atsirado bendraminčių, kurie ėmė gilintis, kaip silkės pasiekdavo Klaipėdą, jau suorganizuotas ne vienas įdomus renginys, konferencija, skirta silkėms. Tai ilgalaikis projektas, kuris manau, atveria naujas galimybes ir kuria pridėtinę vertę Klaipėdos universitetui", - sakė R. Nabažaitė.

Šie ilgalaikiai projektai neatitraukia archeologės nuo pagrindinės profesinės veiklos - archeologinių tyrimų. R. Nabažaitė ypač didžiuojasi galimybe tyrinėti teritoriją, kurioje iki pokario stovėjo ir ketinama atstatyti Klaipėdos šv. Jono bažnyčia.

LAIMĖ. "Man didelė laimė prisidėti savo darbu prie unikalios Šv. Jono bažnyčios erdvės atgimimo. Manau, kad tai didingas ir prasmingas darbas mano mylimai Klaipėdai", - sakė archeologė dr. Raimonda Nabažaitė.