"Nesiekiame pritrenkti, esame nuoširdūs"

Ką tik grįžote iš Berlyno, kur Meno centre Lietuvos šokių pristatyme parodėte spektaklį "Laisvų vietų aikštelėje nėra", pelniusį "Auksinį scenos kryžių". Ar dar yra ūpo džiaugtis klaipėdietiška nominacija?

Kiekvienas pastebėjimas labai malonus, ypač Klaipėdoje. Priimu įvertinimą ne asmeniškai, bet kaip savo kūrybinei sričiai.

Kodėl jums svarbu propaguoti šiuolaikinį šokį?

Jo meninė raiška - universali, nereikia mokėti užsienio kalbos, kad suprastum judesį, tai ugdo atlikėjo ir žiūrovo fantaziją, yra atvira interpretacijoms.

Kokią matote šokio teatro "Padi Dapi Fish" ateitį?

Toliau profesionaliai dirbti, išplaukti į platesnius vandenis; tai ir darome, gastroliuodami užsienyje. Ir įtvirtinti šiuolaikinį šokį Klaipėdoje. Dabar kaip tik statome Kalėdoms alegorišką spektaklį vaikams "Baltoji lopšinė" daugeliui aktualia tema apie tai, kad emigrantų vaikai lieka augti su seneliais, šeimos praranda ryšį ir nusistovėjusią tvarką.

Kovo mėnesį numatomas šokėjo Petro Lisausko sukurtas spektaklis, kuriame šoks vyresnio amžiaus šokėjos - tai nauja perspektyva ir raiška. O aš toliau dirbsiu prie šokio operos "Džiuljeta", kurią parodėme prieš metus. Kaip visada ieškau tarpdisciplininių jungčių, man įdomus ne tik grynasis žanras, bet ir jų sintezė.

Vasarą noriu filmuoti, ir ant įvairių miesto objektų noriu pristatyti instaliacijų apie išnaikintas Klaipėdos vietas, namus - vaiduoklius, neatstatytą Jono bažnyčią. Praėjusią vasarą padarėme ekskursiją miesto svečiams, pasakodami jo istoriją šokiu. Ir naujasis projektas atspindės miesto daugiatautiškumo dvasią, tai, kas yra už jo fasado.